ProQuest

Demencija pastaruoju metu suvokiama ne tik kaip neurologinis sutrikimas, bet ir kaip globalus ilgalaikės sveikatos priežiūros iššūkis, turintis įtakos pacientų saugumui ir gyve-nimo kokybei. Lietuvoje 2024 m. diagnozuota apie 43 000 demencijos atvejų, o iki 75 proc. jų lieka nenustatyti. Ankstyvas demencijos atpažinimas leidžia planuoti priežiūrą, mažin-ti komplikacijų riziką ir gerinti paciento pažinimo funkcijas. Pirminės sveikatos priežiū-ros (PSP) slaugytojai, teikiantys paslaugas namuose, dėl nuolatinio kontakto su pacientu tampa svarbia ankstyvosios diagnostikos grandimi. Straipsnyje analizuojama slaugytojų, teikiančių paslaugas namuose, patirtis savo iniciatyva įtariant demencijos ar kognityvinių sutrikimų požymius. Tyrimo tikslas – atskleisti šią patirtį. Tyrimas atliktas taikant kokybinę fenomenologinę metodiką, orientuotą į slaugytojų, teikiančių paslaugas namuose, subjektyvias patirtis. Duomenys rinkti 2025 m. vasario–kovo mėn. pusiau struktūruotais, giluminiais interviu (n = 10), taikant tikslinę atranką ir „sniego gniūžtės“ metodą. Duomenų analizei naudota kokybinė turinio analizė.Rezultatai atskleidė tris esmines temas: 1) kognityvinių sutrikimų požymių atpažini-mas namų aplinkoje – slaugytojai dažniausiai identifikuoja atminties, mąstymo, elgesio, nuotaikos, orientacijos ir kasdienės veiklos pokyčius, remdamiesi savo, artimųjų pastebėji-mais ir taikydami orientacinius klausimus ir naudodamiesi integruotais klausimynais kaip protinės būklės mini tyrimu (MMSE) ar Adendruko skale; 2) slaugytojo veiksmai įtarus demenciją – šeimos gydytojo informavimas, dokumentavimas, vizitų dažnumo koregavi-mas, saugios aplinkos užtikrinimas ir artimųjų mokymas; 3) sunkumai – laiko stoka, žinių trūkumas, vertinimo priemonių nebuvimas, stigminis artimųjų požiūris ir tarpdisciplini-nės komunikacijos stoka.Tyrimas patvirtina slaugytojų vaidmens svarbą demencijos ankstyvajai diagnostikai ir atskleidžia poreikį standartizuoti vertinimo protokolus, stiprinti tarpdisciplininį bendra-darbiavimą ir integruoti mokymus apie ankstyvąją demencijos simptomatiką.

Sudėtingėjant sveikatos priežiūros paslaugoms ir stiprėjant tarpdisciplininių komandų reikšmei, išplėstinės praktikos slaugytojai tampa vis svarbesne sveikatos sistemos grandi-mi. Jų kompetencijų tobulinimo galimybės Lietuvoje dar neaiškiai apibrėžtos, o tai riboja specialistų profesinio tobulėjimo galimybes ir efektyvų jų potencialo panaudojimą praktikoje. Šio tyrimo tikslas – identifikuoti išplėstinės praktikos slaugytojų kompetencijų tobuli-nimo galimybių poreikius ir lūkesčius. Tyrimas atliktas taikant kokybinį metodą – pusiau struktūruotą interviu, parengtą remiantis mokslinės literatūros analize. Jis vyko 2024 m. lapkričio – gruodžio mėn. nuo-toliniu būdu. Dalyvavo 10 išplėstinės praktikos slaugytojų iš įvairių sveikatos priežiūros sričių. Duomenys analizuoti taikant indukcinį kokybinės turinio analizės metodą, laikantis Helsinkio deklaracijos principų. Tyrimas atskleidė, kad išplėstinės praktikos slaugytojai siekia tobulinti praktinius įgū-džius pagal specializacijas, ypač pabrėždami komunikacijos ir vadybos svarbą. Praktinis mokymas laikomas būtinu, o žinių atnaujinimas – neišvengiamu. Kaip efektyviausios mo-kymosi formos išskirtos simuliacinės veiklos, mentorystė ir tarptautinis bendradarbiavi-mas. Pagrindinės identifikuotos kliūtys susijusios su neaiškiu profesiniu statusu, ribota informacijos apie mokymosi galimybes prieiga ir darbdavių neįsitraukimu. Nustatyta, kad išplėstinės praktikos slaugytojai sieja kompetencijų tobulinimo porei-kius ir praktinių įgūdžių stiprinimą psichikos sveikatos, greitosios pagalbos ir intensyvio-sios terapijos srityse. Jie išreiškia lūkesčius dėl specializuotų kursų, ypač komunikacijos ir komandų valdymo temomis. Šiems poreikiams įgyvendinti reikia aiškiau reglamentuoti profesinį vaidmenį, veiksmingesnės informacijos sklaidos ir kryptingo švietimo institucijų, darbdavių ir politikos formuotojų bendradarbiavimo, taip užtikrinant išplėstinės praktikos slaugytojų kompetencijų augimą ir profesinės tapatybės stiprinimą.

Šiame straipsnyje pristatomos 2024 metais atlikto reprezentatyvaus sociologinio tyrimo apie pacientų elgesį, įpročius, lūkesčius ir pasirinkimus Lietuvos nacionalinėje sveikatos priežiūros sistemoje (LNSS) išvados. Tyrimo tikslas – suprasti, kaip asmenys suvokia sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir organizavimą reformų ir popandeminių iššūkių kontekste. Išvados rodo, kad dauguma gyventojų, per pastaruosius trejus metus naudojęsi sveikatos priežiūros paslaugomis, susidūrė su problemomis, ypač COVID-19 pandemijos metu. Pirminė sveikatos priežiūra yra patikimiausia, tačiau antrinėje ambulatorinėje priežiūroje kyla daug kliūčių. Tyrimas pabrėžia, jog tenkinant pacientų poreikius reikia geriau koordinuotų, skaidresnių ir labiau integruotų paslaugų. Reikšminiai žodžiai: pacientų elgsena, gyvenimo eigos sveikata, sveikatos politikos formavimas, pacientų įtraukimas, socialinių ryšių poveikis sveikatai. .