Arts & Humanities

Environmental citizenship and education for environmental citizenship have been identified as important areas to address, yet there is no simple way of studying either environmental citizenship or how effective is the education for it. In order to address this gap in the literature and to provide a practical model for future studies of environmental citizenship, especially in educational contexts, a Simple Model of Environmental Citizenship (SMEC), consisting of environmental (self-)education, abstract and concrete environmental knowledge, environmental awareness, pro-environmental attitudes, need for learning about environmental issues, need for environmental action, environmental literacy, and environmental citizenship was tested in a sample of adolescents. The objective of the study is to test the SMEC in a sample of adolescents in order to investigate its structure and functioning. The current sample consists of 236 adolescents from two schools in Lithuania recruited through convenience sampling. Structural equation modelling with DWLS estimation was used to test the SMEC. The SMEC, after small adjustments that are consistent with previous research, fit the data well. The SMEC provides a good starting point for future interventional and longitudinal studies with adolescents as well as other age groups.

M. Römeris tapo Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo teisėju ad hoc Klaipėdos krašto Statuto aiškinimo byloje. Šios bylos nagrinėjimui jis skyrė nemažai dėmesio. Dienoraščiuose teisininkas atskleidžia ne tik bylos nagrinėjimo detales, bet ir savo vidinius išgyvenimus dėl bylos baigties, dėl jos įtakos tolesniems Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto teisiniams santykiams. Dėl medžiagos gausos šį tyrimą sudaro šešių straipsnių ciklas: „Bylos kilmė ir rengimasis Teismui“; „Nuolatiniame Tarptautinio Teisingumo Teisme“; „Nuolatiniame Tarptautinio Teisingumo Teisme: ar galima atšaukti iš pareigų Direktorijos pirmininką?“; „Nuolatiniame Tarptautinio Teisingumo Teisme: sprendimas“, „Grįžus į Lietuvą“, „Teismas ir teisėjai“. Visas straipsnių ciklas pavadintas „Klaipėdos krašto statuto aiškinimo byla M. Römerio dienoraščiuose“. Šiame straipsnyje akcentuojame M. Römerio vidinę būseną, nagrinėjant Klaipėdos krašto statuto aiškinimo bylą, jo santykį su Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo teisėjais, teisėjo ad hoc institutą, teisėjo nepriklausomumo aspektus bei M. Römerio perspektyvą tapti nuolatiniu Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo teisėju.

Building on the philosophical literature on the importance of workplace democra-cy, the article proposes a tripartite framework to conceptualise an ethically desirable course of automation. Three groups of argument are invoked: arguments from autonomy, interpersonal recognition, and meaningful work. These three groups of arguments are applied to analyse automation: whether automation extends or limits workers’ autonomy, interpersonal recognition, and meaningfulness of work. The last section of the article illustrates the tripartite framework with contemporary literature on automation and technological change.

Tęsiama pirmųjų Goluchovskio traktatų analizė. Argumentuojama, kad jo mintys apie individą ir visuomenę atliepia gerai žinomas Machiavellio, Hobbes‘o, Rousseau politinės filosofijos idėjas. Aptariama, kaip filosofas polemizuoja su pagrindinėmis Smitho Tautų turto nuostatomis. Palyginamos jo ir Fichte‘ės Prakalbose vokiečių nacijai aiškinamų galimybių apriboti vien utilitarinį žmonių interesą interpretacijos. Nagrinėjama, kaip mūsų autorius, sureikšmindamas individualumo principą, įsijungia į romantinės ir į pokantinės hermeneutinės filosofijos autorių gretas. Pabrėžiama, kad Goluchovskis trečdaliu amžiaus anksčiau už Millį akcentavo skirtingų individų požiūrių ir veiklų vertę visai visuomenei. Konstatuojama, kad individų įvairovės sureikšminimas iš esmės skiria mūsų filosofo idealios valstybės sampratą nuo platoniškosios. Analizuojami Goluchovskio ir gyvenimo filosofijų sąryšiai.