Balcan Rusistics

Straipsnyje nagrinėjama problema – kai kurių naratyvumo koncepcijos aspektų panaudojimo galimybė literatūros kūrinio formos muzikalumui analizuoti. Naratyvumo konceptas, be bendrųjų fundamentų, turi specifinę raišką atskirose meno šakose. Nors apie jį kalbama reikšmingoje komparatyvistikai Wernerio Wolfo laiko menų intermedialumo teorijoje, bet plačiau mokslininkų jis nebuvo tyrinėtas. Autorė aptaria kai kuriuos bendruosius naratyvumo aspektus ir išryškina specifinius jo raiškos muzikoje momentus, kartu turėdama galvoje pagrindinį tikslą – praturtinti formos muzikalumo literatūros tekste analizės galimybes. Straipsnyje analizuojamas klausimas yra novatoriškas, nes formos muzikalumas literatūros tekste iki šiol Lietuvoje buvo nagrinėjamas remiantis funkcinės analizės principais ir grindžiamas tematizmo samprata, kurios raiška muzikoje yra gana akivaizdi ir be galo įvairi, tuo tarpu literatūros kūrinyje dažnai nepakankamai aiški. Autorės nuomone, muzikinio naratyvumo principų panaudojimas padėtų esmingiau suvokti ir pagrįsčiau apčiuopti tematizmo literatūros tekste specifiką ir transformacijas kaip vieną iš pagrindų, sudarančių jo vidinę formą, kuri yra analogiška muzikos modeliams, kartu atkreipti dėmesį į kitokias formos aspektus. Toks tyrimo požiūris patikslintų intermedialumo teoriją ir praturtintų komparatyvistikos galimybes literatūrologijoje. Straipsnyje remiamasi Eero Tarasti, Algirdo Juliaus Greimo, Gerardo Gennete‘o, Wernerio Wolfo, Ingos Jasinskaitės-Jankauskienės bei kitų mokslininkų darbais. Tyrimas atliekamas pasitelkiant komparatyvistinį metodą.