Education Research Index

Mediacija universitete yra svarbi ir aktuali tema, nes su konfliktais susiduria visos aukštosios mokyklos bendruomenės grupės. Tinkamai nesprendžiami konfliktai universitete gali pridaryti daug žalos - eikvojami ištekliai ir konflikto šalių laikas, žala padaroma universiteto reputacijai, bendruomenės narių moralei. Straipsnio tikslas - išnagrinėti mediacijos taikymo universitete teorines ir praktines prielaidas. Straipsnyje apibūdinama mediacijos paskirtis universitete; apžvelgiama mediacijos vykdymo 15-oje Didžiosios Britanijos universitetų patirtis; nagrinėjamos teisinės prielaidos taikyti mediaciją Lietuvos aukštosiose mokyklose.

The article presents the theoretical explanations of the concept of authority and its ethical implications for social work practice. It discusses the empirical findings of the qualitative case study conducted at the day care centre X. The perceptions of children, what authority of a social worker means and consists of and how to gain it, are presented. The article includes a detailed description of the specific context of the case study and indicates the selected research methods. The degree of reliability and validity of research study are also discussed. The empirical data of the case study is analysed and discussed and conclusions are presented.

Lietuvos darbo biržos organizuojamas profesinis mokymas ir neformalusis švietimas yra viena iš svarbių priemonių, leidžiančių bedarbiams įgyti kvalifikaciją, kompetencijas ir taip pagerinti savo įsidarbinimo galimybes. Baigusių profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas asmenų apklausos yra svarbus informacijos šaltinis vertinant tokius socialinę naudą apibūdinančius veiksnius: mokymo metu suteiktą teorinį ir praktinį pasirengimą, dalyvavimo profesiniame mokyme poveikį asmeninių ir profesinių galimybių vertinimui, tarpusavio santykiams su aplinkiniais, profesinio mokymo įtaką įsidarbinimui. Tačiau būtina atsižvelgti ir į platesnį profesinio mokymo priemonių poveikį socialiniams ir ekonominiams reiškiniams. Lietuvoje atliktų profesinio mokymo efektyvumo vertinimo tyrimų apžvalga leido išskirti profesinio mokymo poveikio šalies darbo rinkai ir ekonominiam bei socialiniam vystymuisi veiksnius.

The article presents reflective learning models in higher education. While presenting the reflecting possibilities in teaching / learning in higher education, researchers refer to Kolb’s model, which does not elaborate the reflection as an essential process and feature by applying it in higher education. The researchers view reflecting / reflective learning as a basic for successful learners’ activity analysis and learning from one’s own experience. Research focus in the article is conceptual relationship between reflective learning models and context of higher education. The aim of research is to substantiate the relationship between reflective learning and context of higher education by comparing reflective learning models and illustrating possibilities of implementation of reflective learning in higher education. Research design: conceptual modeling. Method: conceptual analysis. Research outcomes: integration of models while organizing teaching/learning at the higher education enhances the interrelationship between learning experience and reflective activity. Reflective learning as a continuous educational process at the individual and collective levels encompasses the content, process, premises, and is an endless loopy process. Such process starts with reflection for action, orientation towards links of new information and continues with reflection in and on action.

Straipsnyje bendrosios sistemų teorijos požiūriu analizuojamas neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimas universitete; pateikiama švietimo politikos dokumentų, sudarusių prielaidas formaliai pripažinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimus, analizė, aptariami neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo universitete ypatumai.

Nagrinėjama sutrikusio regėjimo paauglių socialinių įgūdžių ugdymo problema, kaip svarbi asmens socialinės integracijos į visuomenę sąlyga. Straipsnyje atskleidžiamas intrapersonalinių įgūdžių turinys, pateikiamas sutrikusio regėjimo paauglių intrapersonalinių įgūdžių teorinis ir empirinis modelis. Remiantis tyrimo duomeninis, analizuojami specialiųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų sutrikusio regėjimo paauglių intrapersonalinių įgūdžių: savęs pažinimo, savęs vertinimo ir savikontrolės ypatumai. Išryškinami tie įgūdžiai, kurių daugiausia stokoja sutrikusio regėjimo paaugliai. Intrapersonaliniai įgūdžiai lyginami ir lyties aspektu. Taip pat atskleidžiami paauglių intrapersonalinių įgūdžių tarpusavio ryšiai.

Straipsnyje išryškinami mokyklos mediko vaidmens kompleksiškumo raišką, ugdant mokinių sveikatą, sąlygojantys veiksniai, apimantys holistinį sveikatos supratimą bei humanistinę žmogaus sampratą; rūpinimosi mokinio sveikata (savirūpos, sveikatos priežiūros (vartotojo), socialinių kompetencijų ugdymas); sveikatos ugdytojo kompetenciją. Atlikus kokybinį tyrimą išskirtos kategorijos, kurių turinys atskleidžia mokyklos mediko ugdomuosius vaidmenis (sveikatos ugdytojas / mokytojas, organizatorius, tyrėjas, rėmėjas) ir jų raišką, orientuotą į mokinių sveikatos priežiūros (vartotojo) kompetencijų ugdymą, kai sveikatos ugdymo prieigos apsiriboja individo (mokinio, mokinių grupės) lygmeniu ir mokyklos aplinka, dominuojant vienkrypčiams sveikatos ugdymo/ mokymo metodams.[...].

Straipsnyje nagrinėjama šeimoje vienokią ar kitokią netektį patyrusių pradinių klasių mokinių saviidentifikacijos poreikis kaip vidinis veiksnys, sąlygojantis tolesnius šių mokinių socializacijos procesus. Empirinių duomenų pagrindu mėginama palyginti netektį patyrusių ir jos nepatyrusių vaikų požiūrį į savo namus ir tėvus, patirtą netektį šeimoje, taip pat jų požiūrį į savo mokyklą, kaip svarbius šių tiriamųjų saviidentifikacijos poreikio raiškos rodiklius. Kartu mėginama parodyti, kaip saviindifikacijos poreikio patenkinimas gali paveikti pradinių klasių vaikų, šeimoje patyrusių vieno-kią ar kitokią netektį, socialinių-dorinių vertybių internalizaciją, kaip jų socializacijos pamatą.

Remiantis retrospekcinės veiklos analizės metodu, analizuojamos atestuotų išorės vertintojų 2004– 2007 metais parengtos mokyklų vadybos ir pedagoginės veiklos tobulinimo išorės audito ataskaitos. Siekiama atskleisti mokyklose vykstančius vidaus audito procesus bei jų įtaką vėlesniam planavimui. Nagrinėjamos problemos ypatumai ryškinami visiškai nesiremiant pozityviąja bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito patirtimi, bet orientuotasi į trūkumų ryškinimą, siekiant skatinti pedagogines diskusijas. Daromos išvados, kad vidaus auditui bendrojo lavinimo mokyklose neigiamą poveikį daro: direktyvus ir visa kontroliuojantis vadovavimas, grindžiamas vertikaliais tarpusavio santykiais; strateginio mąstymo nepakankamumas; kokybinių procesų ugdymo institucijose formalizavimas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, mokyklų bendruomenes pamokius audito procedūrų ir jų netaikius keletą metų, buvo patirta mokymo/si nesėkmė.