SocINDEX with Full Text

This essay introduces the concept of Socratic Intelligence (SI) and proposes five premises: (1) artificial and human agents learn through observation, interaction, and reflective examination of those interactions; (2) what is learned depends on metacognition and reinforcement; (3) SI comprises five interlocking dimensions: epistemic curiosity, critical self-awareness, assumption analysis, dialogical competence, and intellectual humility; (4) Generative SI, embedded in Intelligent Tutoring Systems (ITS) or Large Language Models (LLMs), can scaffold human learning; and (5) Generative SI can apply the Socratic method recursively to a system’s own computational processes as a form of internal epistemic self-regulation. We situate SI within several philosophical traditions: Plato’s elenchus and docta ignorantia, Aristotle’s phronesis, virtue epistemology on intellectual humility, Dreyfus’s critique of cognitivism, and recent epistemology of LLMs. We argue that SI construct gives the philosophy of AI a normative vocabulary that interfaces classical philosophy with current machine-learning practice.

In der EU hat die Zusammenarbeit bei der Verbrechensbekämpfung auf Regierungs- und Ressortebene mit diversen Regelungen eine solide Grundlage. Gleichwohl ist festzustellen, dass die Kriminalistik meist auf Kriminaltaktik und Kriminaltechnik reduziert wird und Aspekte wie kriminalistisches Denken, Theorie der Kriminalistik und kriminalistische Methodik praktisch vernachlässigt werden. Weitgehend ungenutzt bleiben die Möglichkeiten akademischer Einrichtungen und Nichtregierungsorganisationen (NRO), die sich mit kriminalistischen Fragen beschäftigen. Die Autoren plädieren für einen europäischen Raum der Kriminalistik, der durch eine noch zu gründende Föderation der nationalen kriminalistischen Gesellschaften einen strukturellen Rahmen bekommen kann.

Straipsnyje analizuojama migracijos tyrimų raida Lietuvoje, rekonstruojant Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto (VDU LII) formuotą intelektualinę trajektoriją ir jos santykį su platesne posovietinės mokslo politikos dinamika. Migracija čia traktuojama ne tik kaip demografinis ar socialinės politikos reiškinys, bet ir kaip kultūrinė bei moralinė patirtis, reikalaujanti refleksyvios sociologinės vaizduotės. Teorinė prieiga remiasi Vytauto Kavolio kultūrinės refleksijos ir moralinės atsakomybės nuostata bei Charleso Wrighto Millso sociologinės vaizduotės koncepcija, papildyta intelektualinės sociologijos perspektyva. Straipsnyje teigiama, kad ankstyvieji diasporos ir išeivijos tyrimai pasižymėjo holistiniu, vertybiškai angažuotu požiūriu, o vėlesnė migracijos tyrimų institucionalizacija lydima entropijos – normatyvinės ir refleksyvios gelmės silpnėjimo, susijusio su kiekybinio vertinimo ir projektinės logikos įsigalėjimu. VDU Lietuvių išeivijos instituto atvejis pristatomas kaip alternatyvus – migracijos tyrimų, kultūriškai jautrios ir morališkai atsakingos prieigos – modelis. Straipsnyje kviečiama permąstyti mokslo atsakomybę visuomenei ir atkurti migracijos tyrimuose gilesnę refleksiją, siejančią struktūrinius procesus su žmogaus patirtimi, istorine atmintimi ir kultūrine savivoka.

Straipsnyje analizuojama išeivijos autorių prancūzų mokslininko ir religinio mąstytojo Pierre Teilhard de Chardin‘o (1881 – 1955) evoliucijos sampratos recepcija septintajame XX a. dešimtmetyje. Pirmą kartą išeivijos lietuvių spaudoje Teilhard’as buvo paminėtas 1950 m. rugsėjo mėn. „Aiduose“ prancūzų jėzuito Jean Daniélou straipsnio vertimo publikacijoje. Patys išeivijos mąstytojai ėmė gilintis į Teilhard’o idėjas tik antrojoje šeštojo dešimtmečio pusėje. Įvairiuose lietuvių išeivijos sambūriuose katalikų kunigai Ambrozijus Prakapas, Jonas Kubilius, Petras Celiešius, Vytautas Bagdanavičius, Vytautas Zakaras, chemijos daktaras Jonas Rugis, matematikos daktaras Arūnas Liulevičius skaitė susidomėjimo ir diskusijų sulaukusias paskaitas. 1961 m. „Aiduose“ kunigas Pranas Gaida-Gaidamavičius publikavo straipsnį „Viešpatijos naujos epochos brėkšmėj“, kuriame yra pirmoji spausdinta polemika su Teilhard‘o idėjomis, išdėstytomis jo knygoje „Žmogaus ateitis“. 1963 m. „Tėviškės žiburiuose“ pasirodė pirmoji platesnė publikacija, kurios autorius Antanas Pamituviškis specialiai aprašė Teilhard‘o idėjas ir joms visoms pritarė. Vėliau straipsnius apie Teilhard’o koncepciją “Drauge”, “Aiduose”, Laiškuose lietuviams” publikavo jau minėti autoriai ir kunigai Juozas Prunskis, Feliksas Jucevičius, Juozas Venckus, Kęstutis Trimakas, Ambrozijus Prakapas, Antanas Paškus, Juozas Vaišnora bei filosofas Antanas Maceina, istorikas Juozas Jakštas, fizikas Andrius Ignaitis. Įžymių mąstytojų diskusijomis apie Teilhard‘o koncepciją domėjosi ir kunigas Tomas Žiūraitis, sumanęs ir 1965-1969 m. realizavęs mintį žurnale „Aidai“ publikuoti pasaulėžiūrinio pobūdžio užsienio autoriųknygų apžvalgas. Išeivijos mąstytojų nuomonės apie Teilhard’o evoliucijos sampratos santykį su krikščionybe išsiskyrė: nuo ypatingai teigiamų kunigų Kubiliaus ir Prunskio iki radikaliausiai neigiamo žurnalisto Juozo Mačernio vertinimų. Aktyviausia polemika užsimezgė tarp Maceinos ir Paškaus, į ją įsijungė ir kiti autoriai. Daugiausia nesutarimų kilo dėl Teilhard’o koncepcijos santykio su mokslu, dėl jos ontologinių pagrindų, dėl „Alfos“ ir „Omegos“ sąvokų santykio su katalikiškąja dieviškumo samprata bei dėl dieviškosios malonės ir aktyvių paties žmogaus veiksmų vaidmens santykio, apsprendžiant to žmogaus ir visos žmonijos ateitį.

Straipsnyje jėzuito, paleontologo, filosofo ir teologo bei mistiko Pierre Teilhardo de Chardino (1881 – 1955) filosofinės bei teologinės pažiūros analizuojamos atvirosios katalikybės kontekste. Tai vienas iš dviejų katalikybės tipų greta pažodine dogmos “extra ecclesiam nulla sallus” intepretacija pagrįstos tradicinės katalikybės. Jos atžvilgiu atviroji katalikybė charakterizuotina pretenzijos laikyti katalikybę vienintele išganymą teikiančia religija, išreiškiamos išoriniais tikėjimo ženklais, atsisakymu, katalikiškąjį ekskliuzyvumą įžvelgiant katalikybės dvasinėje galioje. Teilhardo gyvenimas ir idėjos šiame straipsnyje analizuojami kaip vienas radikaliausių ir dėl to iliustratyviausių atvirosios katalikybės atvejų XX amžiuje. Didelis dėmesys skiriamas Teilhardo evoliucinės krikščionybės koncepcijos susiformavimo biografinėms prielaidoms – pasaulėžiūrinių antinomijų (traukos dvasiai ir materijai, tikėjimui ir mokslui) – dvasinės ir intelektualinės motyvacijos bei pastangų pasiekti savo pasaulėžiūrinį vientisumą, atskleidimui. Išryškinami teilhardiško pasaulėvaizdžio sinergetiniai aspektai, t. y. pasaulio kaip save organizuojančios sistemos su centru (tašku Omega, tapatinamu su Kristumi), keičiančiu sistemą ir kintančiu sistemos augimo išdavoje, bruožai.

Socialinis ugdymas ir saviugda yra neįmanomi be atitinkamo kultūrinio proceso. Šiuo metu Lietuvos kultūros politika yra reguliuojama dviem teisės aktais: „Lietuvos valstybės strategija 2050“ ir „Lietuvos kultūros politikos pagrindų“ įstatymu, o formuojama ir visuomenės iniciatyvomis. Deja, šie abu svarbūs dokumentai nestokoja spragų, o strategija pasižymi kultūros sampratos vartosenos daugiaprasmiškumu ir chaotiškumu. Lietuvoje tebėra gajus siauras, tačiau atgyvenęs kultūros prilyginimas menams ir paveldui. Tai atspindi tradiciją, kilusią iš aristokratijos poreikių. Jos vietą turėtų užimti pažangios kultūros, nukreiptos į bendros gerovės, teisingumo, saugumo, laisvių ir tam reikalingos tvarkos didinimą visuomenėje samprata.

The paper discusses the translator’s role(s) in the globalized translation market and translator training issues in relation to knowledge and skills (linguistic, cultural, field-specific, etc.), necessary for young translators. Among the questions discussed in the paper are translation process involving linguistic elements, as well as translation as a cognitive process, interrelation between language and culture, dichotomy of literal vs free translation. The article engages with the challenges posed by a complex and responsible task of being a translator in a diversified world. Seeking to identify students’ experiences of training and perceptions of the role they are going to play as professional translators an interview with students-trainees was conducted. The interview was focused on the question whether knowledge of translation theory aids in performing practical translation tasks. The data collected from the students’ responses allowed identifying their learning patterns, most challenging areas in translator training, the (mis)match between theory and practice. The research was based on a qualitative research paradigm assuming students’ experiences being of great importance in the process of assessing the value and quality of the translator training and interaction between theoretical insights of translator’s roles and practical experience.

Straipsnyje analizuojama emocijomis grįsta komunikacija, baimės ir vilties taktikų specifika. Baimės ir vilties komunikacija pasitelkiama politikos, marketingo, reklamos, žiniasklaidos, pardavimų, svei-katos srityse. Pasitelkiant emocijas, siekiama pakeisti komunikacijos gavėjų elgesį norima kryptimi, pasiekti pageidaujamų tikslų. Baimės ir vilties emocijomis grįsta komunikacija turi savo specifiką ir netinkamas jų panaudojimas gali sukelti nenumatytas gavėjų reakcijas, būti neefektyvus arba sukelti priešingą reakciją nei tikimasi, todėl itin svarbu suprasti baimės ir vilties taktikų specifiką.

Įgalinimas bendrąja prasme mokslinėje literatūroje suvokiamas kaip galios dalyvauti lygiomis teisės tam tikruose procesuose sudarymas ir (ar) sąlygų tam sudarymas bei, pastaraisiais dešimtmečiais, siekiant užtikrinti piliečių poreikius atitinkantį ir demokratinį valdymą. Atsižvelgiant į tai, kad jaunimo politika Lietuvoje įgyvendinama laikantis subsidiarumo principų, šiame straipsnyje analizuojama jaunimo įgalinimo situacija Lietuvoje, dėmesį skiriant jų į(si)traukimui sudaromoms sąlygoms bei kylantiems iššūkiams būtent savivaldybių lygmeniu. Straipsnyje, siekiant pagrįsti tiriamo reiškinio problematiką bei apžvelgti ankstesnius tyrimus, atlikta mokslinės literatūros analizė bei, remiantis Jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimo metodikoje nurodytais jaunimo įgalinimo vertinimo kriterijais, atlikta antrinių statistinių duomenų analizė. Siekiant identifikuoti iššūkius, su kuriais susiduriama savivaldybėse, atliktas kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas interviu su pasirinktų savivaldybių Jaunimo reikalų koordinatoriais, atsakingais už jaunimo politikos įgyvendinimą, bei tose savivaldybės veikiančių jaunimo nevyriausybinių organizacijų atstovais. Atlikti tyrimai leido nustatyti tobulintinas jaunimo įgalinimo savivaldybėse sritis bei priemones, kurios prisidėtų prie palankesnių sąlygų jų dalyvavimui sudarymo.

This research explores the cultural resilience and transnational connections of Lithuanian Americans against a backdrop of shifting geopolitical landscapes. The nearly 600 thousand Lithuanian Americans living in the United States represent a notable demographic within the broader Lithuanian diaspora. Contrary to the assimilation narrative often associated with the United States “melting pot”, Lithuanian Americans have maintained a distinct and resilient cultural identity despite the fact that the significant majority (94%) were born in the United States. The authors sought to explore individual and collective perspectives of Lithuanian Americans on the topics of dual national identity, family history, traditional practices, and geopolitical events. Recognizing the potential diversity of experiences shaped through multiple waves of emigration over time, the researchers recruited fifteen Lithuanian Americans across different emigration waves and age groups with strong family ties to the Midwest United States region and conducted semi-structured interviews in 2022–2023. The authors compare and contrast the perspectives of research participants across emigration waves and generational distance. Ultimately, they present a nuanced view into how a group of Lithuanian Americans cultivated and expressed their distinctive cultural identity, pride, and connection with Lithuania despite the passage of time. As researchers continue to explore the evolving mosaic of the modern Lithuanian diaspora, this study may contribute valuable insights into the multifaceted nature of cultural preservation and adaptation within diasporic communities.