CEPOL Research and Science Database

Straipsnyje analizuojama Lietuvos policijos pareigūnų rengimo sistema aptariant ją charakterizuojančius aspektus: policijos institucijos struktūrą, priėmimo į tarnybą ir į mokymo įstaigas sąlygas, mokymo įstaigų pavaldumo, kontrolės, administravimo, studijų organizavimo ir programų sandaros ypatumus. Šie aspektai lyginami su Europos Sąjungos valstybių policijos rengimo sistemomis ir mokymo įstaigų veikla. Tyrime daroma išvada, kad Europos Sąjungos valstybėse policijos mokymo sistemos pasižymi didele įvairove, kurią lemia nacionalinių policijos struktūrų, mokymo įstaigų statuso, pavaldumo, finansavimo, ryšių su policijos institucijomis, suteikiamų pareiginių laipsnių, kvalifikacijos išorinio pripažinimo skirtumai. Lietuvoje egzistuojanti policijos pareigūnų rengimo sistema tik iš dalies atitinka daugelyje Europos valstybių taikomą policijos pareigūnų rengimo praktiką.

Lietuva saugaus eismo požiūriu yra padidintos rizikos šalis. Nepaisant to, kad per pastaruosius keletą metų eismo įvykių kreivė krinta žemyn, tačiau pagrindiniai statistiniai avaringumo rodikliai iki šiol neigiamai apibūdina saugaus eismo situaciją šalyje. Manoma, kad sprendžiant saugaus eismo problemas, turi būti kumuliatyviai taikomos teisinės, administracinės, inžinerinės, švietėjiškos priemonės. Policija yra viena iš valstybės institucijų, atsakingų uţ saugaus eismo užtikrinimą ir jos veikla daro įtaką eismo saugumui. Įgyvendindama saugaus eismo užtikrinimo funkciją, policija turėtų naudoti tas priemones ir būdus, kurie leistų pasiekti geriausius rezultatus gerinant eismo būklę. Tokiu principu turėtų būti grindžiama policijos veiklos strategija eismo saugumo užtikrinimo srityje. Straipsnyje per eismo dalyvių poţiūrio prizmę siekiama nustatyti policijos veiklos, kurios įgyvendinimas padarytų didžiausią įtaką eismo saugumui, kryptis. Analizuojama policijos veikla užtikrinant saugų eismą ir vertinami tos veiklos trūkumai, identifikuojamos efektyviausios kovos su atskirais teisės pažeidimais, keliančiais grėsmę saugiam eismui, priemonės. [...]

Šiuo metu smurtas prieš moteris šeimoje laikomas socialine problema, ypač aktualia Lietuvoje, kur buitinio smurto mastai kelis kartus viršija kitų užsienio šalių rodiklius. Nepaisant tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenų ieškomų būdų šiai problemai spręsti, smurtas privačioje erdvėje išlieka labai paplitęs. Darytina prielaida, kad valstybės pastangos, siekiant sukurti tokius teisinius mechanizmus, kurie leistų pažaboti smurtą prieš moteris, nėra pakankamos. Policija, paprastai pirmoji gaunanti informaciją apie smurtą privačioje erdvėje ir privalanti į ją reaguoti, dažniausiai ir susiduria su teisinio reguliavimo netobulumais, trukdančiais užtikrinti tinkamą nuo smurto nukentėjusių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Tai liudija ne tik viešoje erdvėje išsakoma politikų kritika,1 tačiau ir nukentėjusiųjų nuo smurto privačioje erdvėje apklausos, anot kurių, net 30 procentų smurtą patyrusių ir pagalbos ieškojusių moterų, kitą kartą patyrusios smurtą niekur nesikreiptų.2 Manytina, kad tokius tyrimų rezultatus iš esmės lemia nepakankamai efektyvi ir teisinio reguliavimo disfunkcijų sąlygota valstybės institucijų, tarp jų ir policijos, veikla smurto prieš moteris srityje. [...]

Straipsnyje analizuojama policijos pareigūnų rengimo institucinės sistemos raida Lietuvoje 1990 – 2000 metais ir atskleidžiamos policijos neefektyvumo priežastys. Tuo tikslu tiriama: 1) vidaus reikalų sistemos plėtros tendencijos; 2) reikalvimai stojantiems į policijos tarnybą; 3) policijos rengimo institucinės sistemos reformos Tyrime daroma išvada, kad dėl skirtingo policijos pareigūnus rengiančių mokymo įstaigų pavaldumo bei VRM ir Lietuvos policijos akademijos nepakankamai lankstaus bendradarbiavimo Lietuvoje 1990-2000 m. nebuvo sukurta moderni policijos rengimo sistema, užtikrinanti kokybišką pareigūnų parengimą.

The prohibition of torture is also to be found in almost all domestic legal systems. Article 3 imposes both negative and positive obligations: that is an obligation to refrain from certain action, and obligations to take positive action to secure individuals their rights and to protect them from prohibited treatment. However, the numerous cases of the European Court on Human Rights indicates, that there is no clear understanding of the content and scope of the prohibition of torture or strong will of the state governments to respect this right. Therefore the object of the research is the content of the right not to be tortured, the obligations of the states in respect of this right and possible derogations in the conditions of public safety protection, the objective of this article is to disclose the scope of the prohibition to torture foreseen in Article 3 of the European Convention on Human Rights and to discuss the possible circumstances in which a state may legitimately interfere with the exercise of this right basing its actions on protection of public safety.

Teisė į teisingą teismą užima ypatingą vietą Konvencijoje tiek dėl įtvirtintos teisės reikšmingumo, tiek dėl su ja susijusių kreipimųsi ir jurisprudencijos gausos. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisė į teisingą teismą užima tokią svarbią vietą demokratinėje visuomenėje, kad Konvencijos 6 straipsnio siaurinamasis aiškinimas negali būti pateisinamas. Straipsnyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos analizės pagrindu tyrinėjamos Konvencijos 6 straipsnio taikymo administracinių teismų praktikoje tendencijos, analizuojama, kaip Konvencijos taikymas konkrečiose administracinėse bylose lemia administracinių teismų praktiką asmens teisės į teisingą teismą užtikrinimo srityje, analizuojama kaip administraciniai teismai derina Konvencijos ir nacionalinės teisės nuostatas, vertinama, ar ši administracinių teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ir taikydamas Konvencijos nuostatas, jas aiškina nenukrypstamai laikydamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Tais atvejais, kai nacionalinėje teisėje nepakankamai užtikrinamas Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas, administraciniai teismai tiesiogiai taiko Konvencijos nuostatas.

Tačiau viešasis administravimas negali būti tapatinimas su vykdomosios valdžios institucijų vykdoma procesine veikla, todėl, autorių nuomone, neįmanomas šių dviejų teisės institutų teisinis reglamentavimas principų lygmenyje viename kodifikuotame teisės akte. Administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl nutarimų skirti administracines sankcijas, kuriuos priėmė vykdomosios valdžios institucijos. Tačiau tiek teisės doktrinoje, tiek administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena ir baudžiamasis procesas turi daugiau panašumų nei skirtumų. Analizuojant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisinio reglamentavimo tobulinimo tendencijas, autorių nuomone, būtina atsižvelgti ir į tai, kad administracinė atsakomybė yra taikoma ne tik pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, bet ir pagal kitus specialius įstatymus, kurie nustato ekonominių sankcijų skyrimą, tačiau nenumato detalios ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos. Tai pripažintina teisės spraga. Todėl, autoriai pažymi, jog perspektyvoje ekonominių sankcijų skyrimo, jų teisėtumo patikrinimo proceso bei administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tobulinimas turėtų būti sprendžiama kompleksiškai, t.y. tiek ekonominių sankcijų, tiek administracinių nuobaudų skyrimo bei jų teisėtumo patikrinimo procesą reglamentuojant viename atskirame teisės akte.

Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – nustatyti psichologinių aspektų sąsajas su kelių eismo saugumo užtikrinimu bei atlikti jų kompleksinę analizę. Tyrime dalyvavo 300 vairuotojų, iš jų: 79 moterys ir 221 vyras. Tam, kad būtų galima atskleisti ir įvertinti psichologinių faktorių įtaką, buvo sukurti du klausimynai – vienas klausimynas sudarytas pagal V. Vroomo motyvacijos teoriją, kitas klausimynas – skirtas nustatyti vairuotojų psichinę būseną vairavimo metu. Tyrimo rezultatai atskleidė, vairuotojų nuomone, pagrindines, kelių eismo priežiūros tarnybos pareigūnų darbo trūkumus bei vairuotojų klaidas, kurios tiesiogiai priklauso nuo įgytų vairavimo įgūdžių bei vairavimo patirties lygio.

Atlikto tyrimo tikslas - nesudėtingų testų, kurie padėtų atrinkti perspektyvius šaulius, paieška. Manome, kad atliekant įvairius testus galima nustatyti veiksnius kurie daro įtaką taiklumui. Tai galėtų būti organizmo motorinių ir fiziologinių reakcijų tyrimas ir įvertinimas. Išankstinis ir motyvuotas tokių veiksnių įvertinimas leistų rengti studentus skirtingais lygiais, atsižvelgiant į jų sugebėjimus siekiant geresnių šaudymo rezultatų. Buvo tiriami 126 Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto studentai, iš jų 52 merginos ir 74 vaikinai. Siekdami nustatyti studentų fizinį pasirengimą, t. y. organizmo būklę, atspindinčią asmens gebėjimą pasiekti tam tikrą rezultatą (šiuo atveju šaudymo), buvo naudojami paprasti bei lengvai atliekami testai, nereikalaujantys sudėtingos bei brangios įrangos panaudojimo. Dalis atliktų testų (pusiausvyros testas, plaštakos suspaudimo testas, prisilietimo testas) atitinka EUROFIT testams, skirtiems jaunimo fiziniam pajėgumui matuoti ir vertinti, reikalavimams. Kita dalis testų (erdvės ir laiko suvokimo, psichomotorinės reakcijos greičio matavimo ir dėmesio sutelkimo) atlikti pagal A. Raslano ir J. Skernevičiaus pasiūlytą metodiką.