Projekto tikslas: išanalizuoti ir palyginti Lietuvos ir Ukrainos teisines strategijas, kurios susiformavo siekiant teisingumo genocido, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, politinių represijų aukoms ir pasiūlyti galimus šių strategijų patobulinimus. Taip pat sieksime ištirti, kokį vaidmenį šių Lietuvos ir Ukrainos teisinių strategijų pasirinkime vaidino istorinė atmintis (ir ar ją galima laikyti faktoriumi, turėjusiu įtakos pereinamojo laikotarpio teisingumui abiejose valstybėse). Projekto metu bus tiriamos teisinės strategijos siekiant teisingumo aukoms, nukentėjusioms nuo organizuoto politinio bei karinio smurto įvairiais XX a. ir XXI a. laikotarpiais Lietuvos ir Ukrainos teritorijoje (turimi omenyje nusikaltimai, XX a. I p. vykdyti sovietinio režimo, tokie kaip Holodomoras, Antrojo pasaulinio karo ir nacistinės okupacijos laikotarpio nusikaltimai, ypač Holokaustas, Romų ir kitų grupių genocidas, pokario, sovietinio režimo bei antisovietinės rezistencijos metų smurtas prieš civilius gyventojus, naujausi nusikaltimai, tokie kaip Sausio 13-osios ir Medininkų įvykiai Lietuvoje bei tebevykstančio Rusijos karo Ukrainoje nusikaltimai). Tyrimo hipotezė teigia, kad yra ryšys tarp teisės ir atminties, o traumuojantys tam tikrų visuomenių prisiminimai turi įtakos jų pasirinktoms teisinėms strategijoms.