Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)
 
Use this url to cite project: https://hdl.handle.net/007/47226

Vaiko psichosocialinė raida perėjus į vidurinę mokyklą: draugų ir tėvų vaidmuo/Children’s psychosocial development in the transition to secondary school: the role of friends and parents

Title
Vaiko psichosocialinė raida perėjus į vidurinę mokyklą: draugų ir tėvų vaidmuo/Children’s psychosocial development in the transition to secondary school: the role of friends and parents
Project ID
09.3.3-LMT-K-712-17-0009
Project leader
Department
Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas / Faculty of Human and Social Studies
Psichologijos institutas / Institute of Psychology
Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorija / Applied Psychology Research Laboratory
Project Type
Fundamentiniai moksliniai tyrimai / Basic research (FMT)
Research Area
Socialiniai mokslai / Social sciences (S)
Affiliation(s) Hierarchy
Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorija / Applied Psychology Research Laboratory
Socialinių inovacijų laboratorijų tinklas / Social Innovations Laboratory Network
Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas / Faculty of Human and Social Studies
Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
Psichologijos institutas / Institute of Psychology
Acronym
NAVIGATE
OA Mandate
Taip / Yes
OA Policy URL
Start Date
2020-05-01
End Date
2023-04-03
Status
Baigtas / Completed
Scope
Nacionalinis / National
Contribution
Pareiškėjas / Applicant
MTEP
Taip / Yes

Vaikų ir jaunimo psichinė sveikata ir gerovė yra plačiai pripažinta kaip pagrindinė pozityvaus gyvenimo varomoji jėga, kuriai didelę įtaką daro kasdienis kontekstas, kuriame vaikai auga ir vystosi. Draugystės vaidina svarbų vaidmenį vaiko psichosocialinėje raidoje, ypač pereinant iš pradinės į vidurinę mokyklą, nes vaikai gali remtis draugų palaikymu, draugiškumu ir patarimais. Taigi draugystė yra absoliutus sveiko pažintinio ir socialinio vystymosi bei socializacijos poreikis, kadangi dalyvavimas tokiuose socialiniuose tinkluose, kaip draugystė, stiprina socialines ir emocines kompetencijas bei pažintinius gebėjimus (Ybarre ir kt., 2008). Vis dėlto, literatūroje yra nedaug žinių apie tai, kaip adaptacija vaikystėje ir ankstyvoje paauglystėje yra susijusi su dalyvavimu sėkmingose draugystėse, o dar svarbiau – apie draugystės nutraukimo priežastis ir pasekmes. Todėl mūsų tyrimu siekiama nustatyti moksleivių, perėjusių iš pradinės į vidurinę mokyklą, individualius draugystės nestabilumo rizikos ir pasekmių skirtumus. Tęstinis 7 bangų tyrimas, kuriame dalyvaus apie 700 vaikų ir dalis jų tėvų, atskleis ne tik tęstinį poveikį, bet ir ankstyvųjų bendraamžių santykių bei emocinio ir elgesio prisitaikymo vaikystėje skerspjūvio ryšius. Ypatingas dėmesys bus skiriamas namų aplinkai ir tėvų vaidmeniui draugystės kokybei ir draugystės nutraukimo rezultatams. Siūlomas tyrimas reikšmingai prisidės prie visuomenės sveikatos ir pagerins daugelio vaikų, kenčiančių nuo santykių su bendraamžiais sunkumų, gyvenimą, nes tėvai, mokytojai ir specialistai galės geriau suprasti, kodėl draugystė nutrūksta ir kas labiausiai nukenčia nuo neigiamų draugystės iširimo padarinių.

The mental health and well-being of children and young people is widely recognised as a key driver for positive living, and is strongly influenced by the everyday context in which children grow and develop. Friendships play an important role in a child’s psychosocial development, especially during the transition from primary to secondary school, as children can rely on the support, friendliness and advice of friends. Thus, friendships are an absolute prerequisite for healthy cognitive and social development and socialisation, as participation in social networks such as friendships enhances social and emotional competences and cognitive skills (Ybarre et al., 2008). However, there is limited knowledge in the literature on how adaptation in childhood and early adolescence relates to participation in successful friendships and, more importantly, on the causes and consequences of friendship dissolution. Therefore, our study aims to identify individual differences in the risk and consequences of friendship instability among students who transitioned from primary to secondary school. A follow-up 7-wave study involving about 700 children and some of their parents will reveal not only the longitudinal effects, but also the cross-sectional relationships between early peer relationships and emotional and behavioural adjustment in childhood. Particular attention will be paid to the home environment and the role of parents in the quality of friendships and the outcome of friendship dissolution. The proposed research will make a significant contribution to public health and improve the lives of many children who suffer from peer relationship difficulties, as parents, teachers and professionals will be able to gain a better understanding of why friendships break down and who is most affected by the negative consequences of the breakdown of friendships.