Šeimoje netektį patyrusių vaikų socializacija : monografija
Monografijoje apibrėžtos šeimoje netekti patyrusiu vaikų internalizuotos socialinės-dorovinės vertybės ir išskirti jų raiškos empiriniai požymiai, padedantys įvertinti šiiį vertybių intemalizacijos lygmenis elgesio bei emociniu aspektais. Atskleisti svarbiausi šeimoje netektį patyrusiu vaikų (7-1 i metų) socializacijos veiksniai (šeimoje patirta netektis, vaiko statusas klasėje, vaiko poreikio identifikuoti save raiška per jo požiūrį į šeimą ir joje patina netektį, į mokykla, į savo padėtį klasėje ir į save), orientuojantys ugdytojus tokių vaikų socializacijos problemas mokykloje spręsti tinkamiau. Eksperimentu taip pat patikrintos ir įvertintos esminės pedagoginės pagalbos strategijos, kuriomis siekta padėti netektį šeimoje patyrusiems 11 metų vaikams įgyli palankų statusą klasėje ir padėti jiems patenkinti savęs identifikavimo poreikį. Monografija skina aukštųjų mokyklų socialinių mokslų srities (edukologijos, pedagoginės ir organizacinės psichologijos, socialinio darbo, vaiko teisių apsaugos specialybių) bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programų studentams bei ugdytojams.
The relevance of the research. Most of the socialization's research is directed towards the individual, as social being's development and his/her participation in society. Thus the socialization is the essential basis of man's participation in a particular society, and also the expression, according to which, the relations with surrounded environment and its events, and phenomena are revealed. On the other hand, socialization is quite a difficult psychosocial process: in a fast developing society, it becomes harder for children to socialize adequately. Various social changes (sudden growth of technologies and science, mobility, urbanization, individualization etc.) have an influence on the participants and determinants of socialization. According to J. Gibson and P. Blumberg (1978), adults are influenced by those changes directly through their experienced anxiety and frustrations. However, children are mostly influenced by those ways that were important to socializing adults. Consequently, the socialization process is strongly linked with a child's need to identity himself and internalize those values that are appropriate to the society. Much research demonstrates (Harris. 1995; Meltzoffand Moore, 1994; Premack and Premack. 1994; Pikunas et al., 2000; Gecas, 1981; Cooley, 1964) the person's identification approach as the basis of socialization: as at first, the individual pursues to identity himself with closely related people or groups. In other words, to comprehend self through the relations with others and himself- internalize those sociocultural values of a certain group to which child feels relatedness and perceives as positive. Family, as the main socialization institution, plays the main role in socializing children as they first take family's socioeconomic status that consequently may influence their future possibilities and decisions. [...]