Multidimensinė socioedukacinė pagalba : vadovėlis

Ši vadovėlio dalis yra skirta aptarti karjeros paslaugų sampratos interpretacijų įvairovę mokslinėje literatūroje ir nacionaliniuose švietimo dokumentuose, taip pat pateikti karjeros paslaugų modeliavimo ypatumus švietimo įstaigoje. Pokyčiai visuomenėje ir darbo rinkoje yra itin reikšmingi karjeros paslaugų kaitai (Watts ir Sultana, 2004; CEDEFOP, 2020; European Training Foundation, 2020). Tyrimai atskleidžia, kad karjeros paslaugos gali reikšmingai prisidėti ne tik prie atskirų asmenų, bet ir prie viešosios politikos tikslų švietimo, užimtumo ir socialinės įtraukties srityse įgyvendinimo (CEDEFOP, 2020; OECD, 2020a). XXI amžiuje augantys vaikai asmeninės karjeros sprendimus priima aplinkoje, kuriai būdingi nuolatiniai pokyčiai, galimybės ir netikrumas. Kyla iššūkis padėti vaikams pasiruošti sklandžiai pereiti iš vienos mokymosi aplinkos į kitą, taip pat iš mokymosi aplinkos į darbo rinkos aplinką (OECD, 2019). Jaunam žmogui vis sunkiau priimti karjeros sprendimus tiek mokymosi, tiek darbo situacijose, o jaunuolių karjeros siekiai nesisieja su prognozuojama darbo rinkos paklausa (Musset ir Kurekova, 2018; Chambers ir kt., 2018; OECD, 2019). 30 proc. paauglių visame pasaulyje domisi vos dešimčia profesijų, o daug jaunų žmonių siekia dirbti darbus, kuriems gresia automatizacija (OECD, 2020a). Šiame kontekste itin svarbus kryptingas, nuoseklus, socialine partneryste grįstas ugdymo, informavimo ir konsultavimo karjerai paslaugų teikimo procesas (Dumitru ir Voinea, 2015; Graham, 2015). Kokybiškai teikiamos karjeros paslaugos turi įtakos mokinių akademinių pasiekimų augimui (Kautz ir kt., 2014; European Training Foundation, 2020; Goodman ir kt., 2015), taip pat pozityvesniam požiūriui į mokymosi mokykloje naudą (Mann ir kt., 2020). Kokybiškų karjeros paslaugų prieinamumas kiekvienam mokiniui yra socialinis, kultūrinis, švietimo ir ekonominis siekinys (Archer ir Dewitt, 2017; Cahill ir Furey, 2017), todėl švietimo įstaigose būtina sukurti sistemą, kurioje visi mokiniai galėtų pasinaudoti karjeros paslaugomis, jų įvairove.

Šiuolaikinėje visuomenėje vaikų ir jaunimo problemos tampa vis sudėtingesnės, kiekviena ugdymo institucija turi surasti priemonių ir būdų, kaip sutelkti organizacijos narių energiją ir jų potencinius pajėgumus tam, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas – užtikrintos mokymo ir mokymosi sąlygos, suteikiančios galimybių įgyti kompetencijų ir gebėjimų spręsti problemas ir priimti sprendimus. Tai reiškia, kad į vaikų socializacijos procesą turi būti įtraukti visi pedagogai, mokinių tėvai, socialinę pedagoginę pagalbą teikiančios institucijos, galinčios padėti užtikrinti kokybiškos socialinės pedagoginės psichologinės pagalbos teikimą. Laiku mokiniui teikiama socialinė pedagoginė pagalba gali padėti ateityje asmeniui išvengti skurdo, socialinės atskirties, o visuomenei sumažinti tokias opias socialines-ekonomines problemas kaip nedarbas, nusikalstamumas, sergamumas dėl žalingų įpročių. Tyrimai rodo, kad nesėkmę mokykloje patyrę asmenys sunkiau įsidarbina ir rečiau randa nuolatinį, gerai mokamą darbą (OECD, 2012). Nesėkmės ir prigimtinių sunkumų akcentavimas yra rimta kliūtis tarpasmeniniams gebėjimas formuotis (Nieminen ir Pesonen, 2022). Užsienio mokslininkų tyrimuose nurodomos sąsajos tarp mokyklos laiku suteiktos kompleksinės pagalbos ir mokymosi sunkumų įveikimo (Mellin ir Weist, 2011; Bates ir kt., 2005). Kita vertus, pagalba – tai didžiulė parama mokytojams (Mellin ir Weist, 2011), kuriems sudėtinga atliepti didėjančios įvairovės mokinių poreikius, mažinti mokinių iškritimą. (Rumberger ir Lim, 2008; Wood ir kt., 2017). Švietimo pagalbos teikimas ugdymo dalyviams yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti efektyvų ugdymą ir ugdymąsi, įveikti ugdymosi kliūtis ir mažinti atskirtį (Šapelytė ir kt., 2021). Tad pagalba kiekvienam mokiniui, išvengiant silpnojo asmens stigmos, bet įgalinant veikti savo galimybių ribose kiekvieną mokinį, yra ypač aktuali tema Lietuvos mokyklose. 2021 metais atlikto tyrimo „Lietuvos pedagoginės psicho- loginės pagalbos teikimo modelio ekspertinis vertinimas“ (Šapelytė ir kt., 2021) duomenimis, nustatyta, kad Lietuvoje ne visiems mokiniams užtikrinama reikiama pagalba. Žemus akademinius pasiekimus turintys mokiniai (mokosi blogai ar patenkinamai) atsiduria pažeidžiamumo situacijoje, nes nesulaukia arba mažiau sulaukia mokytojų, bendraamžių pagalbos, dažniau patiria patyčias ir diskriminavimą, labiau neigiamai vertina pagalbos kultūrą, pagalbos veiksmingumą. Todėl tyrime rekomenduojama kurti nedideles pedagogų pagalbos klasėje komandas ir stiprinti pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų bendradarbiavimo ir komandinio darbo kompetencijas, kurios būtinos dirbant pedagogų komandose, planuojant ir įgyvendinant individualų pagalbos vaikui planą, veiksmingai dirbant vaiko gerovės komisijose, taikant mokymą bendradarbiaujant klasėse.

Šioje vadovėlio dalyje pateikiama refleksijos samprata, atskleidžiama, kodėl refleksija svarbi socioedukacinėje praktikoje ir šią pagalbą organizuojančiam asmeniui, jo profesiniam tobulėjimui. Siekiant socioedukacinės pagalbos kokybės, socialiniams darbuotojams ir socialiniams pedagogams svarbu taikyti refleksiją ir įsivertinimą praktinėje veikloje. Socialinis pedagogas teikdamas socialinę pedagoginę pagalbą siekia „padėti vaikams ir mokiniams adaptuotis mokykloje ir vaikų globos įstaigoje, ugdymosi mokymosi aplinkoje; ugdyti vaikų ir mokinių gyvenimo įgūdžius bendradarbiaujant su vaiko ir mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagoginiais darbuotojais, socialiniais darbuotojais ir socialiniais partneriais, siekiančiais užtikrinti vaiko ir mokinio saugumą ir teisę į mokslą; tarpininkauti ir padėti šalinti priežastis, dėl kurių vaikai ir mokiniai negali dalyvauti privalomame švietime, lankyti mokyklos ar vengia tai daryti; padėti sugrįžti į mokyklą jos nelankančius (ir) arba ugdymo(si) procese nedalyvaujančius vaikus ir mokinius, bendradarbiaujant su tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsakingomis institucijomis (LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas, 2016). Integruojant refleksiją tiek vaikas, tiek jo tėvai geriau suvokia socialinio darbuotojo teikiamos socialinės pedagoginės pagalbos prasmingumą, o refleksijos (sužaidybintos, analitinės, giluminės ir pan.) ir įsivertinimo praktikos metu aiškiau atsiskleidžia įvairios situacijos, jų aplinkybės, asmenų išgyvenimai, patyrimai ir kiti elementai, svarbūs pa(si)renkant socialinės pedagoginės pagalbos būdus.

Žmonės gyvena socialinių ryšių tinkle, todėl socialiniai įgūdžiai svarbūs kie- kvienam. Socialiniai įgūdžiai grindžiami elgesiu. Pirmiausia jie apima socialinės situacijos supratimą, po to adaptaciją. Socialinių įgūdžių turėjimas apibrėžia- mas kaip mokėjimas atpažinti ir valdyti emocijas, rūpintis kitais užmezgant ir palaikant teigiamus santykius, priimant atsakingus sprendimus ir konstruktyviai elgiantis sudėtingose situacijose. Socialiniai įgūdžiai paprastai pasireiškia gebė- jimais, kurie gali būti skirtingų lygių – nuo elementarių komunikavimo būdų (pvz., kontaktas žvilgsniu), sąveikos, elgesio (pvz., abipusis komunikavimas, ak- tyvus klausymasis ir t. t.) iki bendravimo įgūdžių, kurie leidžia efektyviai sąvei- kauti su kitais, adekvačiai (tinkamai) reaguoti, prisitaikyti ir prie įprastų, ir prie sudėtingų situacijų, išvengti tarpasmeninių konfliktų. [...]

Socioedukacinė veikla remiasi į turtingą vertybinį pagrindą. Socioedukacinės veiklos specialistai dirba su socialiai jautriomis ar pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, dažnai negalinčiomis tinkamai sau atstovauti, todėl šiai veiklai keliami ypač aukšti etiniai reikalavimai. Skyriuje kviečiama reflektuoti asmeninių, visuomeninių, organizacinių ir profesinių vertybių raišką kasdienėje profesionalo veikloje. Aptariant asmenines vertybes atskleidžiamas asmeninių vertybių formavimosi procesas, jų vaidmuo profesionalui bendraujant su išoriniu pasauliu, dalyvaujant sprendimų priėmimo procesuose. Analizuojant visuomenines vertybes siekiama skatinti kritiškai reflektuoti visuomeninių vertybių vaidmenį santykyje su savimi ir paslaugų gavėjais, atliekamais situacijų vertinimais. Socioedukacinės pagalbos specialistai dažniausiai su savo paslaugų gavėjais sąveikauja konkrečioje organizacinėje aplinkoje. Skyriuje nagrinėjamos skirtingų socioedukacinę pagalbą teikiančių organizacijų vertybės ir jų realizavimas organizacijų etikos kodeksuose. Pateikiant profesines vertybes atskirai analizuojamos pedagogų ir socialinių darbuotojų vertybės ir profesinės veiklos etikos kodeksai. Atskiras dėmesys skiriamas išskirtinai socioedukacinėje veikloje svarbioms vertybėms – tokioms kaip asmens vertė ir orumas, socialinis teisingumas ir solidarumas.