Visuomenės pokyčiai ir teisė : Liber Amicorum Vytautui Šlapkauskui : straipsnių rinkinys

traipsnyje retrospektyviai apžvelgiamos vaikų nusikalstamumo prevencijos bendrojo ugdymo mokyklose pradžia, parodant nuoseklų kryptingos socialinės pedagoginės pagalbos kūrimo procesą. Taikant kokybinio tyrimo metodologinę prieigą, duomenys tyrimui surinkti pasitelkus mokslinės ir teisinės literatūros bei šaltinių apžvalgos metodą, o surinktų empirinių duomenų apdorojimui ir analizei taikyti klasikiniai turinio analizės ir apibendrinimo metodai. Pristatomo tyrimo atskaitos tašku pasirinktas sisteminės švietimo pertvarkos laikotarpis atkūrus Lietuvos nepriklausomą valstybę. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į įvairias socialinio gyvenimo sritis, kuriose įvyko pokyčių atkūrus valstybę, taip pat į susiformavusią socialinę dezorganizaciją, ypač išryškinusią vaikų nusikalstamumo problemą ir jos mastą. Pateikiami Lietuvoje priimti sprendiniai: kryptingų nacionalinių programų rengimas ir įgyvendinimas, socialinių pedagogų kaip specialistų rengimas, kryptingos socialinės pedagoginės pagalbos sistemos kūrimas ir pan.

Bandant konstruoti konstitucinės teisės sociologiją dažnai susiduriame su abejonėmis ir sunkumais. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad toks klausimas yra akivaizdus ir jį diktuoja pats sociumas. Teisės sociologija teisę analizuoja iš socialinių mokslų pozicijos. Kad ir kokia būtų pasitelkta – plačioji ar siauroji – teisinių reiškinių samprata, galiausiai susiduriama su dilema: ar pasirenkama plėtoti „instrumentinį“ teisės sociologijos vaidmenį teisėje, kai dėl teisės sociologijos tobulinama teisė ir padedama teisiniam reguliavimui, ar teisės sociologijai patikima teisė kaip teisės mokslo tyrimo objektas. Norint atsakyti į šį klausimą neišvengiamai susiduria dvi mokslo disciplinos – bendroji sociologija ir teisės teorija. Šiame disciplinų diskurse neišvengiamai tenka pripažinti paradigmą, kad teisinis reiškinys negali būti atsietas nuo apskritai socialinės ir politinės dimensijos, kurios genezė ir socialinis poveikis rodo glaudžią tiriančiųjų ir tiriamųjų sąveiką, kurioje surasti bendrą vardiklį tarp individų, jų grupių ir institucijų yra šio tarpdalykinio tyrimo tikslas. Kita vertus, tokia užduotis tampa iššūkiu, kai ji perkeliama teisės šakoms, kurios iš dalies teisės sistemoje yra autonomiškos, todėl vienijančiu veiksniu tarp teisės šakų teisės sistemoje ir ypatingas vaidmuo tenka konstitucinei teisei. Straipsnyje analizuojamas ir pagrindžiamas teorinis ir praktinis sociologijos ir konstitucinės teisės santykis ir jo kliūtys.

Straipsnyje nagrinėjamos paciento šeimos narių asmens duomenų apsaugos problemos. Šio tyrimo kontekste paciento šeimos nariais laikytini tiek asmenys pagal teisinį giminystės ryšių aiškinimą, tiek ir asmenys, kuriuos giminystės ryšiai sieja pagal bendrą protėvį, kadangi esminis šių asmenų asmens duomenų tvarkymo tikslas – išsiaiškinti, nustatyti ar patvirtinti tam tikrą pacientui ir jo sveikatai reikšmingą informaciją. Straipsnyje aptariami „tylinčiosios šalies“ duomenys – asmens duomenys, susiję su duomenų subjektu, kuris nėra konkrečios paslaugos vartotojas, tačiau jo asmens duomenis šis paslaugos tei- kėjas tvarko, kad galėtų tinkamai suteikti paslaugą konkrečiam paslaugos var- totojui (pacientui). Paciento šeimos narių asmens duomenų tvarkymui neretai taikomi Bendrajame asmens duomenų apsaugos reglamente nustatyti specialių kategorijų asmens duomenų (sveikatos duomenų) tvarkymo reikalavimai, kurių išskirtinumas tas, kad vien tik reglamente numatytų duomenų tvarkymo sąlygų tinkamo įgyvendinimo nepakanka pagrįsti teisėtą šių duomenų tvarkymą ir būtina, kad toks tvarkymas taip pat atitiktų ir būtų tinkamai suderintas bent su viena reglamente nustatyta draudimo tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis išimtimi. Kai kurių paciento šeimos narių, kaip duomenų subjektų, teisės asmens duomenų apsaugos srityje yra gana apribotos ar net apskritai neįgyvendinamos, o derinant pagrindines žmogaus teises iš esmės pirmumas teikiamas paciento sveikatos interesų apsaugai, t. y. objektyviai pateisinamas paciento šeimos nario teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą suvaržymas.

Kiekvienas žmogus turi suprasti savo teises ir pareigas ir žinoti, kaip gauti žalos atlyginimą per teisinę sistemą. Tačiau dauguma žmonių sunkiai susidoroja su teisinėmis problemomis ir dažnai nežino, kur kreiptis pagalbos. Teisinių klausimų sprendimas yra sudėtingas net specialistams. Teisinis švietimas – švietimas, kurio tikslas – padėti žmonėms ugdyti gebėjimą suprasti įstatymus, protingą mąstymą, pozityvią dalyvavimo sąmonę, žmogaus teisių suvokimą. Vienas iš Jungtinių Tautų Organizacijos darnaus vystymosi tikslų yra užtikrinti įtraukų ir nešališką kokybišką vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimą ir skatinti mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems. Visuomenės teisinis švietimas gali išspręsti dalį šių problemų. Jis apima platų spektrą veiklos, skirtos didinti piliečių gebėjimą spręsti su teise susijusias problemas. Straipsnyje atlikta teisinio švietimo ir ugdymo ypatumų analizė, aptartos teisinio švietimo Lietuvoje problemos.

Šiame straipsnyje analizuojami dviejų būdų, užkertančių kelią nesąžiningai konkurencijai, santykis. Vienas jų – nekonkuravimo susitarimai, sudaromi tarp darbdavio ir darbuotojų, kitas – nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas Konkurencijos įstatymo prasme. Nepaisant to, kad nekonkuravimo susitarimais, sudaromais tarp darbuotojų ir darbdavio, siekiama išsaugoti sąžiningą konkurenciją, tačiau kyla pagrįsta diskusija, ar tokie susitarimai nepažeidžia konkurencijos tiek darbuotojų, tiek vartotojų atžvilgiu. Antras atvejis – nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas pagal Konkurencijos įstatymą. Straipsnyje autorė atskleidžia, kad tiesiogiai šio įstatymo nuostatų nerekomenduojama perkelti į jokį susitarimą tarp konkurentų, nes tai gali būti pripažįstama draudžiamu susitarimu pagal tą patį įstatymą, be kita ko, kol kas nėra aišku, ar atvejais, kada įmonės nėra tiesioginės konkurentės tarpusavyje, būtų laikomos konkurentėmis tam tikrų darbuotojų atžvilgiu, o tai lemtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimo pritaikymą pagal Konkurencijos įstatymą.

Straipsnyje analizuojamos vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimo prielaidos, susijusios su vaiko raidos ypatumais. Buvo siekiama atsakyti į klausimus: kas atsakingas už vaiko pareigų atlikimą jam naudojantis savo teisėmis; kokios vaiko raidos prielaidos lemia vaiko galėjimą atlikti pareigas; kokios ugdymo sąlygos – tikslai, mechanizmai, priemonės svarbūs, kad, sulaukęs pilnametystės, vaikas taptų savarankišku ir atsakingu asmeniu; kokias realias vaiko pareigų įgyvendinimo galimybes sukuria įstatymuose apibrėžtos vaiko pareigos. Vaikas, naudodamasis savo teisėmis, negali visa apimtimi vykdyti pareigų, nes pareigų atlikimui būtinos su vaiko raida susijusios sąlygos – žinios, gebėjimai, patirtis, o jų atsiradimui būtinas tikslingas ugdymas, todėl svarbios visų pirma tėvų, o vėliau ir kitų ugdytojų pastangos sudaryti vaikui galimybes pagal didėjančius jo gebėjimus aktyviai ir sąmoningai naudotis savo teisėmis, kad iki pilnametystės būtų pasiektas galutinis ugdymosi tikslas – savarankiškumas. Vaiko teisių konvencijos koncepcija ir apibrėžtos vaiko teisės taip pat nusako ir vaiko ugdymo turinį, ir mechanizmus, priemones ugdymo tikslams pasiekti.

Atsižvelgiant į virtualių valiutų technologinį naujumą ir sparčią pažangą, teisinio reglamentavimo nebuvimas sukėlė nemažai iššūkių dėl pinigų plovimo prevencijos. Dėl virtualių valiutų savybių – visiško ar dalinio anonimiškumo, tarpvalstybinio pobūdžio – ne visos tarptautinės pastangos užkirsti kelią virtualių valiutų panaudojimui vykdant pinigų plovimo nusikaltimą iki šiol buvo sėkmingos. Šiuo straipsniu siekiama išanalizuoti virtualių valiutų keliamus iššūkius teisiniam reglamentavimui tarptautinės teisės atžvilgiu. Visų pirma virtualios valiutos nagrinėjamos kaip reiškinys, vėliau įvertinamas jų galimas panaudojimas pinigų plovimo nusikaltimui vykdyti. Darbe apibrėžiama, kokios prevencinės priemonės taikomos tarptautiniu lygmeniu, siekiant apriboti virtualių valiutų naudojimą pinigų plovimo tikslais. Daugiausia dėmesio sutelkiama į Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijas ir Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES, taip pat ir direktyva, dar žinoma kaip penktoji kovos su pinigų plovimu direktyva (AMLD5).

Blokų grandinės platformose saugomos ir vykdomos išmaniosios sutartys pasižymi ne tik joms įprastai būdingomis savybėmis (šalių prievolių vykdymo automatizavimu, išraiška programavimo kalba), bet įgyja ir blokų grandinei būdingų bruožų – decentralizuotą ir paskirstytą pobūdį (prievolių vykdymas yra patikėtas ne centralizuotai veikiančiam tarpininkui, bet globaliai išsiskaidžiusiems blokų grandinės mazgams). Ši sudėtinga, sudėtinė išmaniųjų sutarčių ypatybių visuma, lemianti sąsajų ir geografinį neapibrėžtumą, taikytinos teisės nustatymo srityje kelia nemenkų iššūkių. Šiuo straipsniu siekiama nustatyti, ar Europos Sąjungos lygmeniu įtvirtintas taikytinos teisės sutartiniams santykiams nustatymo reguliavimas yra tinkamas identifikuoti išmaniųjų sutarčių šalių santykiams taikytiną teisę. Tyrime analizuojama, kokioms tipinėms aplinkybėms esant egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas; ar išmaniųjų sutarčių šalys gali pasirinkti jų santykiams taikytiną teisę; kaip turėtų būti taikomos reglamente „Roma I“ įtvirtintos kolizinės taisyklės. Atliktas tyrimas atskleidė, kad reglamente „Roma I“ numatytas reguliavimas geba pateikti atsakymus į daug kylančių probleminių klausimų, o jame įtvirtintos kolizinės taisyklės, nors ir neišvengiamai susiduriant su tam tikrais iššūkiais, leidžia nustatyti išmaniųjų sutarčių šalių santykiams taikytiną teisę.

Mokslinėje studijoje atskleidžiamas Mykolo Romerio universite- to profesoriaus dr. Vytauto Šlapkausko gyvenimo ir mokslinės pažangos siekimo kelias, einantis nuo pedagoginės ir mokslinės tiriamosios veiklos astronominės visatos klausimais iki socialinio pasaulio pažinimo, kelias, galiausiai sutelktai pri- taikytas gilesniam teisės reiškinių pažinimui. Svarbu pažymėti, kad informacija, gauta atliekant minėtus tyrimus ir susisteminta mokslinėse publikacijose, nedūli moksliniuose archyvuose, bet koncentruotai pritaikoma tolesniems moksliniams tyrimams. Žmogaus žmoniškumo idėja yra dažna moksliniuose tyrimuose. Ši tema arti- ma ir profesoriui Vytautui Šlapkauskui, kuris skyrė daug dvasinių ir intelektu- alinių pastangų tyrinėti žmogaus žmogiškumo sampratą suprasdamas, kad tai – atsakymas į klausimą, kaip pasiekti visuomenėje tvaraus saugumo būseną. Profesorius Vytautas Šlapkauskas, konstruktyvus, optimizmą išlaikantis žmogus, būtent taip modeliuoja socialinio valdymo priemones, kurias struktūrizuodamas nukreipia į vieną tikslą – sukurti mechanizmą, kuris užtikrintų saugumo porei- kį visuomenėje. Profesinės patirties turinys akademinėje karjeroje atsiskleidžia per moksli- ninko moralinio santykio su pačiu savimi ir visuomenės su individu standartą. Akivaizdu, kad profesorius Vytautas Šlapkauskas sau kėlė labai aukštą moralumo standartą kartu tai perduodamas jį supantiems kolegoms, studentams, artimie- siems ir visiems kitiems savo vingiuotame kelyje sutiktiems žmonėms. Jo profesi- nis likimas gali būti apibūdintas posakiu: „Kiek daug, kiek mažai!“.