Verslumo ugdymas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose : mokslo studija
| Author(s) | |
|---|---|
| Date Issued |
|---|
2015 |
Verslumas, kaip viena iš aktualiausių šio laikmečio ugdytinų kompetencijų, plačiai aptariama viešojoje erdvėje. Tai skatina daryti reiškinio sąlyginis naujumas ir modernumas. Nepaisant to, kad bendruosiuose Europos Sąjungos dokumentuose pateikiama minėto reiškinio apibrėžtis, skirtingais lygmenimis reguliariai vyksta diskusijos dėl verslumo sąvokos turinio. Remiantis tiek įvairaus lygmens teisės aktais, tiek ir mokslinėmis publikacijomis, pastarąjį dešimtmetį verslumas aiškinamas kaip „bendroji kompetencija ar kompetencija, aktuali visiems sparčiai besivystančių šalių piliečiams, kuri siejama su kūrybingumu, išradingumu, naujomis idėjomis ir jų įgyvendinimu, todėl jo ugdymas tampa ypač svarbus įvairių šalių socialinių, technologinių bei ekonominių pokyčių įgyvendinimui“. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijose dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų2 nurodomi aštuoni ES piliečiams svarbūs bendrieji gebėjimai (bendravimas gimtąja kalba; bendravimas užsienio kalbomis; matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse; skaitmeninis raštingumas; mokymasis mokytis; tarpasmeniniai, tarpkultūriniai, socialiniai ir pilietiniai gebėjimai; verslumas; kultūrinė išraiška), iš kurių išskiriamas verslumas. Ypač šio gebėjimo ugdymas aktualizuojamas įgyvendinant Lisabonos strategiją. Priimti teisės aktai tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis skatino permąstyti pasirinktas ugdymo kryptis, strategijas. [...]
Entrepreneurship, as one of today’s most relevant competences, is widely discussed in the public space. Conditional novelty and popularity of the phenomenon is intriguing and engaging. Discussions regarding the content of the concept of entrepreneurship are carried out regularly at different levels, despite the fact that the definition of the said phenomenon is provided in general documents of the European Union. In the last decade, according to various laws and regulations, as well as scientific publications, entrepreneurship is considered as “general competence or competence relevant to all citizens of the rapidly developing countries and related to creativity, ingenuity, new ideas and their implementation; therefore, entrepreneurial education becomes particularly important in terms of implementation of social, technological and economic changes of various countries”. The Recommendation of the European Parliament and of the Council of 18 December 2006 on key competences for lifelong learning17 sets out eight key competences important to the EU citizens (communication in the mother tongue; communication in foreign languages; mathematical competence and basic competences in science and technology; digital competence; learning to learn; social and civic competences; sense of initiative and entrepreneurship; cultural awareness and expression), and entrepreneurship is one of them. Entrepreneurial education is particularly topical in the implementation of the Lisbon Strategy.