Tiriamojo projekto tikslas – nustatyti senjorų (65 m. ir daugiau) sveikatos stiprinimo paslaugų poreikius ir prieinamumą. Tyrimo tikslinė grupė – senjorai, kuriems sukako 65 m. ir daugiau. Išskiriamos dvi tyrimo dalyvių grupės: senjorai nuo 65 m. iki 74 m. ir senjorų grupė nuo 75 m. ir daugiau. Tyrimui atlikti pasirinkta mišraus tyrimo strategija, derinant kiekybinio ir kokybinio tyrimo prieigas, taip užtikrinant kompleksinį požiūrį į duomenų rinkimą. Pirmame etape bus atlikta plačios apimties apklausa, siekiant generalizuoti rezultatus senjorų populiacijoje, antrame etape bus koncentruojamasi į tiriamųjų patirtis. Kiekybiniame tyrime dalyvavo senjorai iš dviejų Lietuvos apskričių. Planuojama atlikti ne mažiau kaip 4 grupės interviu (fokus grupės) su senjorais dviejuose apskrityse, tačiau vadovaujantis „prisotinimo principu“ bendras interviu skaičius gali būti didesnis. Projekto metu remiantis septynių sveikatos stiprinimo poveikio sričių metodika, bus tiriami senjorų sveiktos stiprinimo paslaugų poreikiai, taip pat tiriamas senjorų sveikatos stiprinimo paslaugų prieinamumas informaciniu, organizaciniu ir ekonominiu aspektais bei nustatytos sveikatos stiprinimo paslaugų poreikio ir pasiūlos sąsajos.

Šio projekto tikslas – stiprinti ugdymo, atliepiančio mokinių amžių ir poreikius, kokybę.

Projekto veikla bus siekiama prisidėti prie 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo gerinant ugdymosi rezultatus ir mažinti jų atotrūkį, taip pat atliepti švietimo sektoriaus paklausos ir pasiūlos tendencijas, didinant švietimo įtrauktį ir užtikrinant visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį.

Projekto metu numatoma kurti inovatyvų, personalizuotą ugdymo turinį ir priemones priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme; turtinti didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymo turinį; rengti vadovėlius, skirtus tautinėms mažumoms gimtosioms kalboms mokytis; įsigyti vadovėlius, mokykloms vykdančioms ugdymą pagal bendrojo ugdymo programas; rengti visuomeninio ugdymo ir gamtos mokslų nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus 4 ir 8 klasėse.

Vykdant projekto veiklas įsitrauks virš 800 partnerių.

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra kartu su partneriais Vilniaus Universitetu, Klaipėdos Universitetu, VšĮ Mokslo ir inovacijų sklaidos centru, Panevėžio švietimo centru, Kauno kolegija, MRU Sūduvos akademija, Telšių švietimo centru, Tauragės švietimo centru bei Utenos švietimo centru įgyvendina projektą „STEAM centrų modernizavimas”. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšomis.

Projekto tikslas: modernizuoti STEAM atviros prieigos centrus

Pagrindinė veikla: sukurti mokinių ir mokytojų kompetencijų tobulinimo programą, įgyvendinančią STEAM ugdymo ekosistemą, paremtą įveiklintų STEAM ugdymo atviros prieigos centrų, sustiprinto STEAM mokyklų tinklo bei įgalintų STEAM ambasadorių (inovatyvių mokytojų) tinklaveika.

The key challenges addressed by the network include: 1) define the core terminology of neology conceived as a discipline through the creation of a born-digital specialised multilingual glossary (none exist currently) in order to facilitate research on an international scale; 2) adapt digital methodologies and tools to identify and account for lexical innovation; thanks to the involvement of institutions, experts and the general public (crowdsourcing), increase the awareness of lexical creations and their societal implications, foster creativity in mother tongues, clarity in institutional communication and in science; 3) carry out comparative studies on lexical innovation in European languages, with a particular focus on borrowings and their equivalents; 4) provide specific training in neology for translators, editors, journalists, technical writers and teachers through a specific protocol that could be replicated for any European language.

Santrauka: Projekto tikslas – gerinti skirtingų švietimo įstaigų (pradinių mokyklų ir universitetų) švietimo kokybę, įgyvendinant į besimokantįjį orientuotą požiūrį (BOP), tobulinti pradinių mokyklų mokytojų ir administracijos kompetencijas, pagrindžiant EFQM modeliu ir plėtoti „Mokykis ir vadovauk“ funkcinį mokytojo savarankišką valdymą mokyklos aplinkoje. Projekto uždaviniai: Sukurta studijų dalyko „Taikomoji pedagoginė lyderystė – mokykis ir vadovauk“ programa pedagogikos bakalauro/profesinių studijų studentams; Parengtos ir testuotos kvalifikacijos kėlimo programos mokytojams „Į mokymąsi orientuoto požiūrio taikymas“ ir „Mokytojo saviugda ir valdymas – Mokykis ir vesk“; Parengta kvalifikacijos tobulinimo programa švietimo įstaigų administracijai (pradinių mokyklų vadovams / direktorių pavaduotojams ir universitetų dekanams / prodekanams) remiantis EFQM modeliu; Apmokyti BOP mokytojai/konsultantai, kurie pasibaigus projektui, dirbs su mokytojais savo mokyklose. Siekiamas rezultatas: Parengtos 3 naujas mokymo programos; Parengta mokytojų (apmokytų į besimokantįjį orientuoto požiūrio pagrindo ir „Išmok ir vadovauk“ pagrindu) ir vadovų (apmokytų pagal EFQM kompetencijos modelį) duomenų bazė; Parengtos BOP gairės pradinėms mokykloms, padedančios joms sėkmingai įgyvendinti BPO savo organizacijose.

Projekto tikslas – Pasitelkiant švietimo technologijas ir inovacijas, didinti švietimo sistemos efektyvumą ir mokymosi rezultatų kokybę.

Projekto tikslinė grupė – pedagogai ir mokiniai, valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai, lituanistinių mokyklų užsienyje mokiniai ir mokytojai.

Projekto veiklos:

Naujausių edukacinių technologijų švietimo sektoriuje diegimas, sudarant sąlygas skaitmeninėms švietimo inovacijoms kurtis ir išbandyti (EdTech inovacijų kūrimo ir išbandymo platforma) bei stiprinant pedagogų skaitmenines kompetencijas.
Technologinių sprendimų, reikiamų skaitmeninių mokymo, studijų išteklių švietimo įstaigose sukūrimas (skaitmeninis turinys), siekiant įgalinti personalizuotą nuotolinį mokymą ne tik pandemijos sąlygomis.

The action brings together an inter-disciplinary group of researchers to explore the shifting dynamics between the University, the nation-state and the European integration project. Through knowledge-exchange and collaboration, the network will converge diverse pan-European and interdisciplinary perspectives on the neonationalism-higher education relationship and accompanying geopolitical pressures. The network will strengthen and showcase European scholarship, and liaise with stakeholders in the domain of higher education and research to generate ideas for addressing and alleviating the growing threats to the University’s openness and global cooperation capabilities. In doing so, the network will develop sustainable and transferable analytical and conceptual frameworks for future studies and collaborations, including mentorship programs for early career scholars.

Planuojamo tyrimo tikslas bus nustatyti būtinus ir pakankamus deramo patikrinimo įmonių valdyme reikalavimus, kurie atitiktų įmonių veiklos tvarumo poreikį, vertinant valdymo organų narių pareigų, investuotojų įtraukimo, suinteresuotųjų šalių interesų, vertės grandinių kontekste, bei pasiūlyti sprendimus ir teisėkūros politiką veiksmingesniam nagrinėjamų klausimų reglamentavimui ir vykdymui. Tyrimu bus siekiama pasiūlyti pakankamus teisinius instrumentus, kuriuos būtų galima įgyvendinti įvairių valstybių, taip pat ir Lietuvos, bendrovių teisės aktuose, perorientuojant verslą nuo orientacijos į ekonominį pelną prie socialinės naudos užtikrinimo. Siekiant tyrimo tikslo, bus naudojami duomenų rinkimo ir duomenų analizės metodai, renkant ir analizuojant įmonių valdymo ekspertų interviu (nuomones) dėl tvarumo deramo patikrinimo politikos įgyvendinimo įvairiose jurisdikcijose. Tyrime taikant koreliacinės analizės metodą kartu su lyginamuoju metodu bus siekiama atskleisti atitiktį tarp skirtingų deramo patikrinimo įmonių valdyme praktikų ir tvarumo politikos vykdymo lygio, taip pat nustatyti tinkamesnius deramo patikrinimo reikalavimus įmonių valdyme. Tyrimas vyks keliais etapais, atliekant tvarumo sampratos įmonių valdyme analizę, nustatant esamus deramo patikrinimo įmonių valdyme reikalavimus pasirinktose valstybėse, renkant ir analizuojant empirinius duomenis apie deramo patikrinimo politikos įgyvendinimą ir vykdymą įvairiose įmonėse, formuluojant pasiūlymus ir rekomendacijas tobulinant nacionalinį, viršvalstybinį ir tarptautinį teisinį reguliavimą. Remiantis tyrimo duomenimis planuojama parengti mokslinį straipsnį publikavimui Mykolo Romerio universiteto studentų mokslinių straipsnių rinkinyje ir sukauptą tyrimo medžiagą panaudoti rengiant magistro baigiamąjį darbą.

Pastaruoju metu dažnėjant įvairaus pobūdžio kibernetinėms atakoms vis daugiau dėmesio yra skiriama kibernetinio saugumo užtikrinimui. Tačiau tenka konstatuoti, kad į kibernetinį saugumą daugiau linkusi investuoti valstybė nei privatus sektorius. Kaip teigia Campbell et al. (2003), įmonės supranta, kad tinkama investicija į kibernetinio saugumo užtikrinimą kartu padidins ir įmonės vertę akcininkams, bet investuoti nesiryžta dėl to, kad negeba įvertinti šio pobūdžio investicijų naudos kaštų požiūriu. Pažymėtina, kad tyrimų šioje srityje yra atlikta vos keletas ir visi jie vertina vieną ar kitą svarbų kibernetinio saugumo aspektą, tačiau stokojama kompleksinio tyrimo, apimančio tiek tiesioginę, tiek ir netiesioginę įtaką turinčių veiksnių kaštų naudos vertinimo požiūriu. Pagrindine problema tampa tai, kad naudą, gaunamą iš investicijų į kibernetinį saugumą labai sunku kiekybiškai įvertinti, o kartu ir su tuo susijusias rizikas bei nevaldomų išorinių veiksnių papildomą poveikį. Todėl tyrimo tikslas yra sudaryti investicijų į kibernetinį saugumą kaštų naudos vertinimo modelį, įvertinantį ne tik kiekybinį, bet ir kokybinį kaštų naudos aspektą siekiant nustatyti, kiek vis dėlto yra optimali investicija į kibernetinio saugumo užtikrinimą.

Pradinėje projekto veikloje partneriai nuskaito veikėjus iš regionų, kurie yra suinteresuoti palaikyti diskusijų ir grįžtamojo ryšio etapą. Visi partneriai jau turi suinteresuotų tikslų savo partnerių tinkle. Nepaisant to, šis tinklas bus išplėstas naujais nariais iš DACH ir Baltijos regiono. Stebėsenoje bus apžvelgta valstybių narių praktika, susijusi su informacijos saugumo ugdymu, remiantis TeBeISi projekto išvadomis ir TeBeISi švietimo rekomendacijomis. Remiantis šiomis išvadomis, bus įtraukti partneriai, kuriems būdingas interesas toliau plėtoti informacijos saugumo švietimo temą savo regione. Šie partneriai atstovauja švietimo paslaugų teikėjams, organizacijoms, veikiančioms informacijos saugumo ir duomenų apsaugos srityje (NVO), kurios siekia plėsti savo partnerių tinklą.