The key challenges addressed by the network include: 1) define the core terminology of neology conceived as a discipline through the creation of a born-digital specialised multilingual glossary (none exist currently) in order to facilitate research on an international scale; 2) adapt digital methodologies and tools to identify and account for lexical innovation; thanks to the involvement of institutions, experts and the general public (crowdsourcing), increase the awareness of lexical creations and their societal implications, foster creativity in mother tongues, clarity in institutional communication and in science; 3) carry out comparative studies on lexical innovation in European languages, with a particular focus on borrowings and their equivalents; 4) provide specific training in neology for translators, editors, journalists, technical writers and teachers through a specific protocol that could be replicated for any European language.

Santrauka: Projekto tikslas – gerinti skirtingų švietimo įstaigų (pradinių mokyklų ir universitetų) švietimo kokybę, įgyvendinant į besimokantįjį orientuotą požiūrį (BOP), tobulinti pradinių mokyklų mokytojų ir administracijos kompetencijas, pagrindžiant EFQM modeliu ir plėtoti „Mokykis ir vadovauk“ funkcinį mokytojo savarankišką valdymą mokyklos aplinkoje. Projekto uždaviniai: Sukurta studijų dalyko „Taikomoji pedagoginė lyderystė – mokykis ir vadovauk“ programa pedagogikos bakalauro/profesinių studijų studentams; Parengtos ir testuotos kvalifikacijos kėlimo programos mokytojams „Į mokymąsi orientuoto požiūrio taikymas“ ir „Mokytojo saviugda ir valdymas – Mokykis ir vesk“; Parengta kvalifikacijos tobulinimo programa švietimo įstaigų administracijai (pradinių mokyklų vadovams / direktorių pavaduotojams ir universitetų dekanams / prodekanams) remiantis EFQM modeliu; Apmokyti BOP mokytojai/konsultantai, kurie pasibaigus projektui, dirbs su mokytojais savo mokyklose. Siekiamas rezultatas: Parengtos 3 naujas mokymo programos; Parengta mokytojų (apmokytų į besimokantįjį orientuoto požiūrio pagrindo ir „Išmok ir vadovauk“ pagrindu) ir vadovų (apmokytų pagal EFQM kompetencijos modelį) duomenų bazė; Parengtos BOP gairės pradinėms mokykloms, padedančios joms sėkmingai įgyvendinti BPO savo organizacijose.

Projekto tikslas – Pasitelkiant švietimo technologijas ir inovacijas, didinti švietimo sistemos efektyvumą ir mokymosi rezultatų kokybę.

Projekto tikslinė grupė – pedagogai ir mokiniai, valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai, lituanistinių mokyklų užsienyje mokiniai ir mokytojai.

Projekto veiklos:

Naujausių edukacinių technologijų švietimo sektoriuje diegimas, sudarant sąlygas skaitmeninėms švietimo inovacijoms kurtis ir išbandyti (EdTech inovacijų kūrimo ir išbandymo platforma) bei stiprinant pedagogų skaitmenines kompetencijas.
Technologinių sprendimų, reikiamų skaitmeninių mokymo, studijų išteklių švietimo įstaigose sukūrimas (skaitmeninis turinys), siekiant įgalinti personalizuotą nuotolinį mokymą ne tik pandemijos sąlygomis.

The action brings together an inter-disciplinary group of researchers to explore the shifting dynamics between the University, the nation-state and the European integration project. Through knowledge-exchange and collaboration, the network will converge diverse pan-European and interdisciplinary perspectives on the neonationalism-higher education relationship and accompanying geopolitical pressures. The network will strengthen and showcase European scholarship, and liaise with stakeholders in the domain of higher education and research to generate ideas for addressing and alleviating the growing threats to the University’s openness and global cooperation capabilities. In doing so, the network will develop sustainable and transferable analytical and conceptual frameworks for future studies and collaborations, including mentorship programs for early career scholars.

Projekto tikslas: išanalizuoti ir palyginti Lietuvos ir Ukrainos teisines strategijas, kurios susiformavo siekiant teisingumo genocido, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, politinių represijų aukoms ir pasiūlyti galimus šių strategijų patobulinimus. Taip pat sieksime ištirti, kokį vaidmenį šių Lietuvos ir Ukrainos teisinių strategijų pasirinkime vaidino istorinė atmintis (ir ar ją galima laikyti faktoriumi, turėjusiu įtakos pereinamojo laikotarpio teisingumui abiejose valstybėse). Projekto metu bus tiriamos teisinės strategijos siekiant teisingumo aukoms, nukentėjusioms nuo organizuoto politinio bei karinio smurto įvairiais XX a. ir XXI a. laikotarpiais Lietuvos ir Ukrainos teritorijoje (turimi omenyje nusikaltimai, XX a. I p. vykdyti sovietinio režimo, tokie kaip Holodomoras, Antrojo pasaulinio karo ir nacistinės okupacijos laikotarpio nusikaltimai, ypač Holokaustas, Romų ir kitų grupių genocidas, pokario, sovietinio režimo bei antisovietinės rezistencijos metų smurtas prieš civilius gyventojus, naujausi nusikaltimai, tokie kaip Sausio 13-osios ir Medininkų įvykiai Lietuvoje bei tebevykstančio Rusijos karo Ukrainoje nusikaltimai). Tyrimo hipotezė teigia, kad yra ryšys tarp teisės ir atminties, o traumuojantys tam tikrų visuomenių prisiminimai turi įtakos jų pasirinktoms teisinėms strategijoms.

Projektas „Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų ekosistemų paslaugų kartografavimas ir vertinimas” (MALPES) siekia praplėsti žinias apie gamtos parkų bei žmonių gerovės santykį kartografuojant bei vertinant aktualiausias ekosistemų paslaugas (EP), teikiamas nacionalinių bei regioninių parkų Lietuvoje (toliau – nacionaliniai parkai). šioje srityje tyrimai nėra gausūs ir labiausiai atsiskleidžia per vykdytas projektines veiklas Lietuvoje. Projektas siekia kartografuoti bei įvertinti EP paklausą ir pasiūlą. 2 reguliavimo, 2 aprūpinimo, 2 kultūrinės EP bus įvertintos ir kartografuotos nacionaliniu lygiu. Gilesnė 3EP analizė, atliekama atvejo studijose, dalininkų pasirinktuose parkuose, unikaliuose savo geografine vietove bei struktūra. Kiekviename lokalios atvejo studijos parke bus analizuojama 1 reguliavimo, arba 1 aprūpinimo, arba 1 kultūrinės EP pasiūla ir paklausa. MALPES įgyvendinimas leis geriau suprasti nacionalinių parkų reguliavimo, aprūpinimo ir kultūrinių EP paklausą bei pasiūlą skirtingais lygmenimis. 2 darbo paketai (DP) nusako vykdomas veiklas ir projekto rezultatus. DP1 apima dalininkų identifikavimą, jų įtraukimą parenkant EP vertinimui nacionaliniu be vietiniu lygiu, EP vertinimo indikatorių ir metodų išgryninimą, duomenų rinkimą bei duomenų bazės kūrimą. DP2 apima parinktų ES kartografavimą ir vertinimą nacionaliniu lygiu, detalią atvejo studijų vietų EP pasiūlos bei paklausos analizę naudojant skraidykle fiksuotas aukštos raiškos nuotraukas, EP pasiūlos ir paklausos vaidmens žmonių gerovei vertinimą, bei rekomendacijų ir gairių teikimą sprendimų priėmėjams ir teritorijų planuotojams. Projekto rezultatai leis pagilinti žinias apie nacionalinių parkų teikiamų EP poveikį žmonių gerovei. rezultatai taip pat reikšmingi sprendimų priėmėjams, planuotojams, siekiantiems perprasti EP bei prisidedant prie nacionalinių ir tarptautinių gamtosauginių siekinių (pvz. Darnaus vystymosi tikslų, Aichi bioįvairovės siekinių, Biologinės įvairovės konvencijos ir kt.).

Projekto tikslas: skatinti įtraukią ir technologiškai inovatyvią neformalią ir netradicinę mokymosi aplinką aukštojoje mokykloje, palankią besimokančiųjų gerovei. Projekto rezultatai: Neformaliojo mokymosi erdvių žemėlapių platformos sukūrimas; Mokymosi bendruomenes studentams, dėstytojams ir universiteto administracijai sukūrimas.

Studentų tyrimai semestrų metu - Janina Ovčinikova

Bendrojo ugdymo mokyklos keitimas reemigrantų vaikams yra sudėtingas procesas, apimantis ne tik įprastas ugdymo įstaigos keitimo problemas, bet ir specifinius kalbos, dalykų ugdymo turinio bei struktūros skirtumų sunkumus, kultūrinės aplinkos ir kitus iššūkius. Vaikų socialinė ir akademinė integracija ugdymo įstaigoje turi įtakos mokinių savijautai, gerovei bei akademiniams pasiekimams, todėl būtinas yra visapusiškos, reemigrantų vaikų psichologiniais, socialiniais ir edukaciniais poreikiais paremtos pagalbos mokykloje teikimas.