Suvokiamas kontakto užmezgimas įtariamųjų apklausose: Lietuvos nuteistųjų patirtys
Čiakaitė, Lidija | Psichologijos institutas / Institute of Psychology |
Bandzevičienė, Rita |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1158
Šio darbo tikslas yra ištirti baudžiamojo proceso apklausose dalyvavusių teisės pažeidėjų įtariamųjų patirtis, susijusias su policijos tyrėjų pastangomis užmegzti kontaktą su šiais įtariamaisiais. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis naudojamų būdų įvertinti kontakto užmezgimo technikas apklausų metu yra iš policijos tyrėjų įžvalgų, o egzistuojantys tyrimai iš nuteistųjų perspektyvos nerodo vienareikšmiškų rezultatų, svarbu įvertinti teisės pažeidėjų požiūrį į ikiteisminės apklausos procesą, kas gali nulemti įtariamojo sprendimą bendradarbiauti su teisėsauga, arba ne. Tyrime naudotas Duke et al. (2018) kontakto užmezgimo ikiteisminio tyrimo apklausos metu vertinimo klausimynas (RS3i). Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis suvokiamas dėmesingumas ir bendras ryšys prognozuoja norą bendradarbiauti įtariamųjų apklausose. Tai reiškia, kad didėjant suvokiamam tyrėjo dėmesingumui ir bendram tarpusavio ryšiui didėja noras bendradarbiauti. Be to, šiame tyrime buvo atrasta, kad asmenys, kurie apklausų metu prisipažino padarę nusikalstamą veiką suvokė geresnį kontakto užmezgimą nei asmenys, kurie prisipažino tik iš dalies arba išvis neprisipažino. Taip pat, asmenys, kurie buvo įtariami dėl nesmurtinių nusikaltimų kontakto užmezgimą naudojimą suvokė dažniau nei asmenys, kurie buvo įtariami dėl smurtinių nusikaltimų. Suvokiamos kontakto užmezgimo technikos, priklausomai nuo to ar asmenys pirmą kartą susiduria su teisėsauga ar turi ankstesnių teistumų, nesiskyrė. Šis tyrimas atskleidė kontakto užmezgimo ir jo technikų naudojimo svarbą teisėsaugos kontekste bei buvo pirmasis šio pobūdžio tyrimas Lietuvoje.
The aim of this study is to explore the experiences of suspects who participated in investigative interviews related to police investigators' efforts to establish rapport with them. Given that the majority of methods used to evaluate techniques for establishing contact during interviews are based on police investigators' insights and that existing studies from convicted persons' perspectives show unambiguous results, it is important to assess criminal offender’s attitudes on how investigative interviews are carried, which can determine the suspect's decision to cooperate with law enforcement or not. This study used Duke et al. (2018) the rapport scales for investigative interviews and interrogations (RS3i). The results showed that cooperation was positively related to all rapport building techniques, namely attentiveness, connected flow, expertise, respect and trust, and cultural similarity. However, only higher perceived attentiveness and connected flow predicted the desire to cooperate in suspect interviews. This means that the greater the perceived attentiveness and connected flow between the investigator and the suspect, the greater the desire to cooperate. Additionally, the study found that individuals who confessed committing a crime during investigative interviews perceived better rapport than those who only partially admitted or did not admit at all. Moreover, individuals who were suspected of non-violent crimes perceived rapport building more often than those who were suspected of violent crimes. And lastly, perceived contact- establishing techniques did not differ depending on whether individuals had previous interactions with law enforcement or criminal histories. This study expands already existing literature on rapport building and provides important information on the importance of rapport building in investigative interviews with suspects in Lithuania.