Vietos savivaldos modelio paieška yra bendroji Europos šalių tendencija, kaip itin svarbus faktorius siekiant užtikrinti efektyvų valdymą kaip teisinės valstybės garantą.Valstybės valdžios ir vietos savivaldos veikimo koordinavimas yra būtinas norint racionaliai paskirstyti viešuosius resursus ir įgalinti valstybę spręsti svarbiausius klausimus ekonominių, politinių, karo iššūkių metu. Demokratinių viešojo administravimo modelių kūrimas lemia vietos savivaldos susitvarkymo vaidmenį, šios institucijos organizavimo ir veikimo principus, uždavinius, atsakomybės apimtis. Veiksminga vietos valdžios institucijų administracinės priežiūros sistema ir jos atsakomybė yra gyvybiškai svarbūs konstitucinio teisėtumo principui užtikrinti. Kai kurios Europos šalys orientuojasi į viešojo administravimo decentralizavimą, todėl vietos savivaldos sistemos reforma tampa decentralizacijos reforma, apimančia vietos savivaldos organų sistemos pokyčius, administracinę ir teritorinę reformą, galių ir finansinių išteklių perskirstymą. Šis metodas buvo aktualus posovietinėms šalims, kurios decentralizaciją laikė europinių standartų, ypač Europos vietos savivaldos chartijos, įgyvendinimo būdu. Kitų šalių patirtis rodo, kad demokratinių principų užtikrinimas negali atmesti tendencijos į centralizaciją ar recenralizaciją, kaip procesą, pakeitusį decentralizaciją dėl nepakankamų reformų rezultatų. Abi tendencijos gali būti panaudotos kuriant tinkamą nacionalinį valstybės valdžios modelį, atitinkantį istorinę patirtį , teritorijų organizavimo ypatumus, ekonominius ir kt. Todėl tolimesniems transformacijos procesams vietos savivaldos srityje reikalingi lyginamieji tokių šalių kaip Ukraina, Lenkija, Lietuva, Belgija, Didžioji Britanija, Italija, Prancūzija tyrimai, siekiant išanalizuoti gerąją patirtį ir sukurti subalansuotą vietos savivaldos modelį Ukrainai, kaip naujai ES kandidatei.