Informacinių komunikacinių technologijų taikymo švietimo srityje tyrimų raida: magistro darbų metaanalizė

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos švietimas tapo viena svarbiausių šalies varomųjų jėgų. Spartūs pokyčiai lėmė, jog XXI amžius laikomas ,,išmaniuoju‘‘ amžiumi. Tiek ikimokyklinis, tiek pradinis, vidurinis, pagrindinis ir aukštasis mokslas integruoja IKT į mokymo(si) procesą. Tam, kad suprasti kaip veikia informacinės komunikacinės technologijos ir kaip jas tikslingai panaudoti ,,išmaniajai‘‘ kartai reikia gebėti jas įvaldyti, bei valdyti. Tam turi būti tinkamai pasiruošę ir inovatyvūs pedagogai (Labutė ir Žemaitaitytė, 2015). Pedagogų kompetencija yra vienas svarbiausių atskaitos taškų, nuo ko prasideda sėkmingas mokymasis. Remiantis pedagogų profesijos kompetencijų aprašu (2021) pedagogo profesija įpareigoja nuolatos tobulinti savo kompetencijas profesinėje veikloje. Prakash (2011) nurodo, kad informacija ir komunikacija tolygiai bendradarbiauja mokymo(si) procese kai pasitelkiamos įvairios technologijos. Panebažienė (2017) teigė, jog IKT yra viena iš informacijos perdavimo priemonių. Tai leidžia skleisti, perduoti informaciją ir vizualizuoti pamokas. Taip pat įvairios mokomosios pamokos padeda individualizuoti mokymąsi ,,praturtina ugdymo turinį, žadina vaikų kūrybą, vaizduotę, skatina saviugdą‘‘. Sparti inovacijų kaita priverčia ne tik pedagogus efektyviai dirbti, bet ir mokinio gaunamas žinių kiekis, bei įgūdžiai kinta. Šis srautas įgalina ir mokinį mokytis inovatyviai, didina motyvaciją. IKT sritis neaplenkė ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčius vaikus. Motyvacija pasak Gibler (2022) yra svarbus mokymosi komponentas, nes turint motyvaciją pasiekiami geresni mokymosi rezultatai – mokinio pasitenkinimo savimi ir savo gebėjimais lygis kyla. Sparčiai švietimo kaitai, be abejonės reikalingi ir finansiniai ištekliai. Atliktų tyrimu metu pastebėta, jog Lietuva finansų atžvilgiu nelieka užmiršta, tačiau finansinis pasiskirstymas yra netolygus. Didelių finansinių resursų reikalauja ir dirbtinio intelekto diegimas į švietimą. DI inovacijos kelia daug diskusijų švietimo sistemoje. Šių dienų kontekste pedagogai turi būti išmanantys ugdymo procesą, gebantys prisitaikyti prie įvairiausių situacijų, mokėti valdyti ugdymo(si) procesą ir suvokiantys, jog visas švietimas yra nuolatos atsinaujinantis. Europos skaitmeninių kompetencijų sistema ,,DigCompEdu‘‘ (2020) nurodo, jog tam, kad mokiniai gebėtų būt skaitmeniniu požiūriu raštingi, patys pedagogai, mokindami mokinius, turi gebėti valdyti skaitmeninį turinį, žinoti problemų sprendimo būdus. Magistro darbe remiantis skirtingais mokslininkais, atliktais tyrimais ir įvairiais reglamentuojančiais dokumentais, IKT ugdymo procese yra ne tik būtinybė, bet ir siekiamybė. Atlikus literatūros analizę matyti, jog švietimas ir IKT glaudžiai tarpusavyje sąveikauja. Magistrinio darbo tyrimo aspektas yra magistro darbų tyrimų metaanalizė. Šis metodas itin retai taikomas studentų baigiamuosiuose darbuose nors gyvuoja jau daugiau nei šimtmetį. Peržvelgus mokslinius tyrimus matyti, kad socialinių mokslų srityje metaanalizės metodas taip pat nėra dažnai taikomas. Ieškant mokslinės literatūros magistrinio darbo tema (IKT taikymo švietimo srityje tyrimų analizė) nerasta nei vieno tokio tyrimo nei mokslinėse duomenų bazėse, nei magistro baigiamuosiuose darbuose. Tačiau pati tema yra svarbi nagrinėti, nes tai leis atskleisti, kokie buvo tyrimai atlikti ir kokie aspektai vyrauja atliktuose tyrimuose ir kokios sritys yra labiausiai tiriamos, bei kurios yra mažiausiai tirtos arba netirtos iš viso. Tyrimo objektas: Magistrinių tyrimų informacinių komunikacinių technologijų taikymo švietimo srities tematikoje raida. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti magistrinių darbų informacinių komunikacinių technologijų taikymo švietimo srityje tyrimų metodologijos dinamiką. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti informacinių komunikacinių technologijų ir švietimo sąsajas; 2. Išanalizuoti informacinių komunikacinių technologijų taikymo švietimo srityje įvairovę; 3. Struktūrizuoti magistriniuose darbuose atliktų tyrimų temų įvairovę; 4. Išnagrinėti magistriniuose darbuose atliktų tyrimų metodologinius aspektus; 5. Susisteminti magistriniuose darbuose atliktų tyrimų pagrindines išvadas. Novacijos XXI a. sparčiai žengia pirmyn. Turime įvairiausių priemonių, technologijų, kurios palengvina kasdienybę. Švietime tai po gi gausu naujovių. Tačiau nuo ko viskas prasidėjo, kiek moksliškai yra šios naujovės ir jų kelias išnagrinėtas? Todėl keliame klausimus: Kokiais būdais magistro darbuose dažniausiai analizuojamas informacinių komunikacinių technologijų taikymas švietime, kokie aspektai paliečiami, kokia metodologija paprastai naudojama, ar tai keičiasi per laiką? Darbe naudoti metodai: 1. Mokslinių straipsnių ir literatūros analizė skirta atskleisti informacinių komunikacinių technologijų švietimo raidoje įvairovę; 2. Metaanalizės metodas skirtas išnagrinėti magistrinių darbų išvadas, kurios padės atskleisti atliktų tyrimų tendencijas. Metaanalizės būdu atliktas tyrimas parodė, jog didžioji atliktų magistro darbų buvo atlikta Mykolo Romerio ir Kauno technologijų universitetuose. Pagal tyrimų rūšis, metodus ir instrumentus tyrimas atskleidė, jog daugiausia buvo kiekybine tyrimo (anketine apklausa) ir kokybine (interviu metodu) tyrimo analize. Vyraujančios temos ir potemės buvo: kompetencijos, ypatumai, gebėjimai, nauda. Tyrimo metu atsiskleidė IKT nauda kaip motyvacijos didėjimas taikant ir naudojant IKT, pedagogų kompetencija. Kaip trūkumai pasireiškė finansinių išteklių klausimai, mokymų trūkumas.

Since the restoration of Independence, education in Lithuania has become one of the country's driving forces. Rapid changes have made the 21st century the "smart" age. The information and communication technologies (ICT) are integrated into the teaching and learning process of preschool, primary, secondary, higher, and university level education. To understand how ICT work and how to effectively use them for the "smart" generation, one must be able to master and manage them. This requires properly prepared and innovative educators (Labutė and Žemaitaitytė, 2015). Pedagogical competence is one of the most important starting points for successful learning. Based on the description of pedagogical professional competences (2021), the teaching profession requires continuous improvement of one's competences in professional activities. Prakash (2011) indicates that information and communication collaborate evenly in the teaching and learning process when various technologies are employed. Panebažienė (2017) stated that ICT is one of the means of transmitting information. It allows for the dissemination, transmission of information, and visualization of lessons. Additionally, various educational lessons help to individualize learning, enrich educational content, stimulate children's creativity, imagination, and promote autonomy in learning. Rapid innovation not only forces educators to work effectively but also changes the amount of knowledge and skills acquired by students. This enables students to learn innovatively, increases their motivation. The use of ICT also encompasses children with special educational needs. Motivation, according to Gibler (2022), is a crucial component for learning, as motivation leads to better learning outcomes - the level of satisfaction with oneself and one's abilities increases. In the context of rapid changes in education, financial resources are undoubtedly necessary. Research findings indicate that Lithuania is not forgotten in terms of finances, but the financial distribution is uneven. The implementation of artificial intelligence in education also requires significant financial resources. AI innovations spark many discussions in the education system. In today's context, educators must be knowledgeable about the educational process, able to adapt to various situations, manage the teaching and learning process, and understand that education is constantly evolving. The European Digital Competence Framework for Educators "DigCompEdu" (2020) states that in order for students to be digitally literate, educators themselves, while teaching students, must be able to manage digital content and know a variety of problem-solving methods. In the master's thesis, based on various researchers, conducted studies, and various regulatory documents, the application of ICT in the educational process is not only a necessity but also a goal. A literature analysis shows that education and ICT interact closely with each other. The master's thesis focuses on a meta-analysis of master's theses’ research. This method is rarely used in students' final works, although it has existed for over a century. Reviewing scientific studies revealed that it is also rarely used in the social sciences field. While searching for scientific literature on the topic of master's thesis (analysis of research on the application of ICT in education), similar studies were not found in either scientific databases or among master's theses. However, the topic itself is important to investigate because it will reveal what research has been done, what aspects dominate in the conducted studies, which areas are most researched, and which are least explored or not explored at all. The subject of the research: The development of thematic master's theses on the application of ICT in education. Research aim: To analyse the dynamics of the methodology of master's theses on the application of ICT in education. Research objectives: 1. To describe the connections between ICT and education; 2. To analyse the variety of the applications of ICT in education; 3. To structure the diversity of research topics in master's theses; 4. To examine methodological aspects of research conducted in master's theses; 5. To systematize the main conclusions of research conducted in master's theses. Innovations in the 21st century are rapidly advancing. We have various tools and technologies that facilitate the everyday life. Education is full of innovations as well. But where did it all start, how scientifically are these innovations and their paths analysed? Therefore, we raise these questions: In what ways is the application of information and communication technologies in education most commonly analyzed in master's theses? What aspects are touched upon? What methodology is usually used? Does this change over time? Methods used in the work: 1. Aimed at revealing the concept of ICT and the variety of its uses in education; 2. Meta-analysis method aimed at examining the conclusions of master's theses, which will help to reveal trends in research. The study conducted through meta-analysis showed that the majority of master's theses were conducted at Mykolas Romeris University and Kaunas University of Technology. Regarding the types of research, methods, and instruments, the study revealed that the most common types were quantitative research (survey) and qualitative research (interview method). Dominant themes and sub-themes were competences, peculiarities, abilities, benefits. The study revealed the such benefits of ICT as motivation for learning and using ICT, pedagogical competence. Shortcomings appeared in the issues of financial resources and lack of professional development.