Tirsime Rytų Europos teisinėse sistemose, teisiniuose ir kriminologiniuose diskursuose įsitvirtinusių nusikaltimo aukos sampratų bei apibrėžimų istorines ištakas, kaitą ir šiandienines reprezentacijas – ypatingai akcentuojant nusikaltimo aukų teisių apsaugos spragas bei ieškant sprendimų aukų situacijai pagerinti. Projektu taip pat ketinama išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais nusikaltimo aukos Rytų Europoje baudžiamojo persekiojimo procese gali susidurti ateityje – ir kokios yra naujos galimybės šiems iššūkiams įveikti (pavyzdžiui, dirbtinio intelekto plėtra). Kadangi projekte bus gilinamsi į patį „aukos“ apibrėžimą, nusikaltimo auka bus suprantama plačiai – kaip auka tiek individualios kriminalinės veikos (pvz. žmogžudystė, seksualinis smurtas), tiek tokių veikų kaip nusikaltimai žmoniškumui.
Remiamės iš teisės ir kriminologijos istorijos kylančiu žinojimu, kad supratimas apie aukų teises baudžiamajame procese – kaip ir patys aukos, ir net nusikaltimo apibrėžimai – yra istoriškai kintantys. Pvz., sovietinės okupacijos metais ir šiandieninėje Lietuvoje suvokimas, kas yra nusikaltimo auka ir kokias teises ji turi, skiriasi. Keliame klausimą, ar aukos samprata ir supratimas, kuriuo remiantis auka buvo ir yra apibrėžiama Rytų Europoje, istoriškai skyrėsi ir tebesiskiria nuo vakarietiškųjų sampratų, ar yra unikalus. Tam, kad galėtume geriau suprasti nusikaltimo aukos sampratos istorines ištakas ir šiandienos realijas Rytų Europoje, subūrėme tarptautinę komandą, besispecializuojančią Baltijos šalių, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Balkanų regiono teisės bei viktimologijos raidoje ir šiandieninėse realijose. Projektą sudarys į šiuos pagrindinius regionus nukreiptos atvejų studijos: istorinė analizė, šiandieninės situacijos tyrimas, ateities perspektyvų bei iššūkių identifikavimas. Projektas padės atsakyti į klausimą, kokios supratimo apie nusikaltimo aukas spragos dar egzistuoja Rytų Europoje – ir kokių sprendimų reikia, kad situacija pagerėtų.
We will study the historical origins, changes and today's representations of the understandings and definitions of the crime victim – established in the legal systems, legal and criminological discourses of Eastern Europe. The project will have a special emphasis on the gaps in the protection of the rights of the victims of crime and the search for solutions to improve the situation of the victims. The project also intends to find out what challenges crime victims in Eastern Europe may face in the criminal prosecution process in the future – and what new opportunities exist to overcome these challenges (for example, the development of artificial intelligence). Since the project will delve into the definition of “victim” itself, the victim of a crime will be understood broadly – as a victim of both an individual criminal act (e.g., murder, sexual violence) and mass crimes, including the international ones (such as crimes against humanity). The definitions of victim and understanding of victims’ rights in criminal proceedings changes in time. For example, during the years of Soviet occupation and in today's Lithuania, the perception of crime victims’ rights and definition was different. We raise the question, whether the concept of the victim in Eastern European legal discourses differed and still differs from Western legal concepts – is it unique? In order to better understand the historical origins of the concept of crime victim and today's realities in Eastern Europe, we assembled an international team specializing in law, victimology, criminology and history of the Baltic States, Russia, Poland, Ukraine and the Balkans. The project will consist of case studies focused on the mentioned countries and regions. It will include the historical analysis, investigation of today's situation, identification of future perspectives and challenges of the crime victims. The project will help answer the question of what gaps in understanding of crime victims still exist in Eastern Europe – and what solutions are needed to improve the victim’s situation and to ensure the victim’s rights.