Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21027
Now showing 1 - 10 of 105
  • Publication
    Pedagogo ir ASD turinčio vaiko susitikimas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje
    [An encounter between a teacher and child with ASD in a pre-school environment]
    research article;
    Voidogaitė, Viktorija
    Acta paedagogica Vilnensia. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021, t. 47., p. 143-155
    Straipsnyje nagrinėjamas pedagogo pirmojo susitikimo su autizmo spektro sutrikimą turinčiu (toliau – ASD) vaiku fenomenas. Ką išgyvena pedagogas, kai pirmą kartą susitinka ASD turintį vaiką? Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad Lietuvoje ASD turinčių vaikų daugėja. Straipsnyje aprašoma situacija, kurioje susitinka ikimokyk­linio ir priešmokyklinio ugdymo specialistas ir ASD turintis vaikas. Atliktas tyrimas atveria konkrečių pedagogų išgyvenimus (pirmąsyk susidūrus su ASD turinčiu vaiku bendroje ikimokyklinėje ugdymo grupėje). Atlikto hermeneutinio fenomenologinio tyrimo metu pedagogų išgyvenimai susitelkė ties dviem egzistencinėmis temomis: išgyventas santykis ir išgyventas kūnas. Pirmojo susitikimo su ASD turinčiu vaiku metu pedagogai stengėsi užmegzti santykį su vaiku. Kiek­vienas tyrimo dalyvis savitai išgyveno šią pradžią, tačiau patirtims bendra yra tai, kad užmezgant santykį susiduriama su komunikacijos iššūkiu. ASD turintys vaikai vengė priimti pedagogams įprastas santykio užmezgimo priemones. Kai pedagogai susidūrė su ASD turinčiu vaiku, jų išgyvenimai atsiskleidė ir per vaiko kūno patirtį (išvaizdą ir elgseną).
      13Scopus© SNIP 0.057
  • Publication
    Mokytojų pašaukimo vaidmuo efektyvinant švietimo sistemą
    [The Role of the Teacher`S Vocation in the Efficiency Building of an Education System]
    research article;
    Acta paedagogica Vilensia. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020, vol. 45., p. 145-159
    Santrauka. Šiame straipsnyje analizuojamos biografinių aplinkybių nulemtos patirtys, paskatinusios individus rinktis pedagogo profesiją vykdant savo pašaukimą. Remiantis žmonių biografijomis, galima teigti, kad daugelis žmogaus gyvenimo etapų, žvelgiant į juos kaip į visumą, pateikia prasmingą kontekstą, galintį padėti suprasti pašaukimo fenomeną ir atskleisti jo sąsajas su profesijos kompetencijų ugdymu savaiminiu mokymusi. Straipsnio tikslas – atskleisti asmens išgyvenamą pašaukimą tapti mokytoju kaip sąlygą, viena vertus, vedančią į pedagogo ugdymosi procesą savaiminiu mokymusi, kita vertus, efektyvinančią švietimo sistemą. Kokybinio tyrimo duomenų analizė ir rezultatai remiasi abdukcinės teorijos konstravimo tyrimo logika pagal Peirce ir grindžiamosios teorijos metodologija pagal Strauss ir Corbin.
      1Scopus© SNIP 0.18
  • Publication
    Paauglių, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, lytiškumo ugdymas šeimoje: motinų patirtys
    [Sexual education of adolescents with moderate intellectual disability in family: experience of mothers]
    research article;
    Pedagogika : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018, t. 129, Nr. 1., p. 94-111
    Straipsnyje analizuojami paauglių, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, lytiškumo ugdymo aspektai šeimoje ir motinų kaip ugdytojų vaidmens realizavimo poreikiai. Atskleidžiama motinų patirtis, siekiant suprasti vaikų išgyvenimus, reakcijas į paauglių lytiškumo raišką, ugdymo pastangas šeimoje, pagalbos motinoms perspektyvą. Tyrime dalyvavo 8 motinos, kurios augina paauglius, turinčius vidutinį intelekto sutrikimą. Jų lytiškumo ugdymas šeimoje motinoms kelia diskomfortą ir nepatogumą, jos patiria sunkumų, turi abejonių, neretai yra sutrikusios, atlikdamos lytiškumo ugdytojos vaidmenį. Tiriant išryškėjo psichologinio ir edukacinio motinų pasirengimo atlikti lytiškumo ugdytojos vaidmenį poreikiai: asmeninių reakcijų į paauglių lytinį brendimą ir seksualinį elgesį supratimas, pasitikėjimo ugdyti neįgalių paauglių socialinius, saviraiškos gebėjimus, vertybines nuostatas, susijusias su šeimos etika, vyro ir moters meile, draugyste, šeiminiais santykiais, įgijimas. Socialinės pagalbos motinoms perspektyva sietina su jų savirealizacijos, profesinės karjeros, laisvalaikio ir atokvėpio galimybių išplėtimu ir šeimos dalyvavimo bendruomeninėje veikloje skatinimu.
    Scopus© SNIP 0.343
  • research article
    New educational review. Toruń : Wydawnictwo Adam Marszałek, 2018, vol. 54, no. 1., p. 17-28
    In 1989–1991, after the collapse of the Soviet Union, it was an auspicious moment for structural changes in education systems in the new independent countries, which had been under control of the Soviet government for a long time. About three decades have passed since the beginning of the education reforms in the post-Soviet countries and several generations who studied within the framework of the reformed systems starting from the first grade have already grown up. Therefore, it is relevant to estimate the results of the reforms. One of the possible measures for estimating the results of the education system or education reform is the change in population literacy within certain education systems. The purpose of the article is to compare the results of education reforms of the post-Soviet countries based on the population literacy considered as a result of former learning. The data of the Programme for the International Assessment of Adult Competencies (PIAAC) organised by the Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD) are used for literacy comparison. The OECD PIAAC survey databases of Lithuania, Estonia, Russia, Poland, the Czech Republic, Slovakia and Slovenia were used for comparison of the results of the reforms implemented in the post-Soviet countries. Data analysis showed that at the lower and upper secondary education levels, the most positive results of the education reform were observed in Lithuania, while in Russia, the results were negative.
      1Scopus© SNIP 0.593
  • Publication
    Mentorystės patirtys padedant tėvams ugdytis pozityviosios tėvystės įgūdžius vaikų dienos centruose
    [Experience of mentoring through acquisition of positive parenting skills in children’s daily care centres]
    research article;
    Burvytė, Sigita
    Pedagogika : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018, t. 130, Nr. 2., p. 165-183
    Šiame straipsnyje atskleidžiamos mentorystės patirtys padedant tėvams ugdytis pozityviosios tėvystės įgūdžius vaikų dienos centruose (toliau VDC). Mentoriai tėvams (socialiniai pedagogai ir socialiniai darbuotojai) šiame straipsnyje suprantami kaip asmenys, padedantys jiems valdyti vaikų ugdymo situacijas taikant pozityviosios tėvystės įgūdžius ir vadovaujantis pozityviosios tėvystės principais. Straipsnyje analizuojama VDC, kurių funkcijos visuomenės mastu dar tik kuria savo tradicijas ugdant pozityviosios tėvystės įgūdžius tėvams, veikla. Kokybinio tyrimo apie pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymąsi VDC rezultatai atskleidė, kad tėvams sudaromos galimybės ugdytis pozityviosios tėvystės įgūdžius dalyvaujant įvairiuose kursuose / seminaruose, atvirosiose paskaitose, individualiose konsultacijose. Tėvų savigalbos grupės, individualios konsultacijos bei įvairios literatūros, kurią siūlo tėvų savišvietai VDC specialistai, sudaro prielaidas ugdytis pozityviosios tėvystės įgūdžius, kuriant bendradarbiavimu grįstus tarpusavio santykius su savo vaikais. Tačiau yra tėvų, vis dar linkusių atsakomybę už vaikų ugdymą perleisti VDC darbuotojams, o ne ją prisiimti patiems. Dalis tėvų norėtų dažniau ateiti į mokymus, bet ne visada gali dėl darbo santykių ir dėl šeiminių aplinkybių. Siekiant vaikų, lankančių VDC, gerovės, reikalinga stiprinti tėvų pozityviosios tėvystės įgūdžius. Tai padeda tėvams ne tik pozityviai bendrauti ir bendradarbiauti su savo vaikais, kurti darnius tarpusavio santykius, drauge leisti laisvalaikį. Tėvų įgytos bendrosios kompetencijos (perkeliamieji gebėjimai) leidžia šeimai gyventi darniau, sudaro galimybes vaikams matyti pozityvų tėvų elgesį ir patiems ugdytis pozityviosios tėvystės įgūdžius dalyvaujant darniame šeimos gyvenime.
    Scopus© SNIP 0.343
  • Publication
    Būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtys kaip profesinio tobulėjimo priemonė
    [The reflection experience of future teachers as professional improvement tool]
    research article;
    Barkauskaitė, Marijona
    Pedagogika : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018, t. 130, Nr. 2., p. 64-75
    Pristatomas kokybinis tyrimas, parengtas remiantis socialinio konstruktyvizmo metodologinėmis nuostatomis ir socialinio konstruktyvizmo teorinėmis prielaidomis. Keliamas mokslinis klausimas, kokias prasmes refleksijai suteikia būsimieji pedagogai, kokios jų asmeninės reflektavimo patirtys, išbandžius įvairius refleksijos metodus. Straipsnio tikslas – aptarti būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtis kaip profesinio tobulėjimo priemonę. Tyrimas atliktas 2016–2017 m. gruodžio mėn. Analizuojant būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtis išsiskyrė dvi kryptys: 1) asmeninės reflektavimo patirtys ir 2) įžvelgta refleksijos nauda mokiniams. Asmeninės būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtys yra: netikėti reflektuojančiam asmeniui atradimai, negatyvaus požiūrio kaita į teigiamą, ne visada maloni ir lengva patirtis, veiklos savianalizė, nukreipianti tobulėti, atsiradęs poreikis refleksiją taikyti praktikoje, refleksijos rezultatų susiejimas su gyvenimo ir profesine sėkme, susiformavęs poreikis taikyti skirtingus refleksijos metodus, iš patirties kilusios įžvalgos apie asmens pasiekimų vertinimo kaitą, numatytos galimos nesėkmės ir grėsmės reflektuojant. Būsimieji pedagogai refleksijos metodus ketina taikyti su mokiniais, nes jie padeda mokytis ir suvokti mokymosi prasmę; padeda ugdytis atsakomybę; įdomesnis mokymo(si) procesas; ugdo kritinį mąstymą; padeda pažinti mokinį.
    Scopus© SNIP 0.343
  • Publication
    Vaikų dienos centrų specialistų patirtys ugdant vaikų socialinius įgūdžius
    [Experiences of children daily care centre sprecialists developing children’s social skills]
    research article;
    Burvytė, Sigita
    ;
    Barkauskaitė, Marijona
    Pedagogika : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2017, t. 128, Nr. 4., p. 128-146
    Šiame straipsnyje atskleidžiamos vaikų dienos centruose (toliau – VDC) dirbančių socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų patirtys planuojant sumaniosios socialinės edukacijos veiklas vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti ir jų saviraiškai VDC skatinti. Straipsnyje, pasitelkiant kokybinio tyrimo duomenis, nagrinėjama įvairių VDC organizuojamų veiklų svarba ugdant vaikus iš socialinės rizikos šeimų, kurios išgyvena socialinę psichologinę krizę, sprendžia įvairias problemas bei stokoja socialinių įgūdžių. Tyrimui buvo pasirinkti 9 tiriamieji, iš kurių 5 socialiniai pedagogai ir 4 socialiniai darbuotojai. Tyrimo rezultatai išryškino, kad specialistų parinktos veiklos vaikų laisvalaikio metu, atliekant paskirtas pareigas, tikslingai modeliuojant vaiko elgesį, dalyvaujant kūrybinėje veikloje, buvo tikslingos ir sudarė tinkamas sąlygas vaikų socialiniams įgūdžiams ugdytis.
    Scopus© SNIP 0.472
  • Publication
    Mokinių priklausymo mokyklai jausmas: mokyklos įtaka
    [Student’s sense of school belonging: school influence]
    research article
    Dukynaitė, Rita
    ;
    Pedagogika : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2017, T. 128, Nr. 4., p. 80-96
    Priklausymo mokyklai jausmas apibrėžia, kiek mokiniai jaučiasi asmeniškai priimti, gerbiami, įtraukiami ir palaikomi mokytojų bei kitų bendruomenės narių mokykloje, t. y. kaip mokinio savijauta, subjektyvus įvertinimas yra susiję su pagarbos ir priėmimo jausmu mokykloje, arba socialine mokyklos  / klasės naryste. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokie mokyklos edukacinės aplinkos veiksniai turi įtakos mokinio priklausymo mokyklai jausmo formavimui. Tyrime dalyvavo 4 618 penkiolikmečių mokinių iš 216 Lietuvos bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų.
    Scopus© SNIP 0.472
  • research article
    Borecka-Biernat, Danuta
    ;
    The new educational review. Toruń : Wydawnictwo Adam Marszałek, 2017, vol. 49, no. 3., p. 54-64
    Based on the assumption that cultural orientations affect interpersonal conflicts, the study examined conflict styles across two national cultures of neighboring European countries, i.e. Lithuania and Poland. Whereas Poland and Lithuania score relatively high in terms of individualism, they differ in terms of power distance, uncertainty avoidance, and masculinity-femininity. For the research purposes, a conflict resolving style questionnaire was applied, which was prepared by T. Wach according to the Thomas-Kilmann Conflict Mode Instrument. The questionnaire was administered to 520 participants aged 13–15. Conflict style comparisons demonstrated that the Lithuanians chose dominating and accommodating styles more oft en than the Polish did, and the Polish chose integrating more oft en than the Lithuanians. Th e research findings can be a valuable source in predicting conflict resolution patterns.
    Scopus© SNIP 0.561
  • Publication
    Mokytojų teikiamo grįžtamojo ryšio ir mokinių ketinimų palikti mokyklą sąsajos: esminių psichologinių poreikių vaidmuo
    [Teacher’s provided feedback and students’ dropout intentions: the role of basic psychological nnnnneeds]
    research article; ; ;
    Pedagogika : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2017, t. 128, Nr. 4., p. 97-113
    Remiantis savideterminacijos teorija, straipsnyje analizuojamos mokytojų teikiamo teigiamo ir neigiamojo grįžtamojo ryšio bei mokinių ketinimų palikti mokyklą, atsižvelgiant į mokinių esminių psichologinių poreikių patenkinimą, sąsajos. Tyrime dalyvavo 682 I–III gimnazijos klasių mokiniai. Rezultatai parodė, kad tik suvoktas mokytojų teikiamas neigiamas grįžtamasis ryšys prognozuoja mokinių ketinimus palikti mokyklą tiek tiesiogiai, tiek per mokinių sąryšingumo poreikio frustraciją.
      1  9Scopus© SNIP 0.472