Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20889
Now showing 1 - 10 of 64
  • Publication
    Corpus-driven analysis of multi-word terms including the word ‘Risk’ in English, French and Lithuanian
    [Anglų, prancūzų ir lietuvių kalbų daugiažodžių terminų su žodžiu rizika analizė tekstynų lingvistikos metodais]
    research article;
    Terminologija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2018, t. 25., p. 86-106
    Straipsnyje pristatomi deskriptyviosios terminologijos tyrimo principai bei empirinis daugiažodžių terminų su žodžiu rizika tyrimas, kurio tikslas – taikant tekstynų lingvistikos metodus, surinkti terminus iš ES finansų srities dokumentų tekstynų ir atlikti jų formaliosios sandaros analizę. Tyrimo tikslams buvo sukaupti keturi tekstynai: finansų srities dokumentų anglų kalba (802 933 žodžiai), prancūzų kalba (940 655 žodžiai) ir lietuvių kalba (639 279 žodžiai) bei lygiagretusis anglų–prancūzų–lietuvių kalbų tekstynas. Iš tekstynų surinkta 210 terminų, kuriuose žodis rizika eina pagrindiniu dėmeniu: 70 angliškų terminų ir po tiek pat jų atitikmenų prancūzų ir lietuvių kalbomis. Žodžio rizika pasirinkimą lėmė tai, kad šis žodis buvo dažniausias visų trijų kalbų tekstynuose. Terminų atpažinimui ir surinkimui buvo naudojamos dvi kompiuterinės programos – AntConc ir AntPConc. Dirbta tokiais etapais: • dažniausių žodžių, galinčių būti terminų branduoliu, angliškame, prancūziškame ir lietuviškame tekstynuose nustatymas ir vieno iš jų (žodžio rizika) atrinkimas tolesnei analizei; • žodžio rizika kolokacijų ir daiktavardinių junginių su pagrindiniu dėmeniu rizika ir jo kairiaisiais bei dešiniaisiais kolokatais nustatymas angliškame tekstyne; • daiktavardinių junginių, laikytinų daugiažodžiais terminais, atrinkimas; • atrinktų angliškų terminų prancūziškų ir lietuviškų atitikmenų nustatymas. Pritaikyta metodologija leido rezultatyviai surinkti daugiažodžius terminus iš daugiakalbių tekstynų. Tai duoda pagrindą teigti, kad ji gali būti taikoma terminų kaupimui bei tyrimams. Surinktų terminų formaliosios sandaros analizė atskleidė keletą svarbių terminų darybos tendencijų tiriamose kalbose: • vyraujantis terminų tipas pagal dėmenų skaičių visose trijose tiriamose kalbose yra dvižodžiai terminai; tai rodo, kad ES terminų kūrėjai laikosi kalbos ekonomijos principo ir stengiasi kurti kuo trumpesnius daugiažodžius terminus; • tik keletas angliškų ir prancūziškų terminų turi daugiau kaip 2–3 dėmenis; tuo tarpu lietuviški terminai, susidedantys iš 4 ir daugiau dėmenų, sudaro beveik ketvirtadalį surinktų terminų; • anglų ir lietuvių kalbų terminų darybos modeliuose vyrauja prepozicinė ir postpozicinė modifikacija, o prancūzų kalbos – postpozicinė modifikacija; • daugumos anglų ir lietuvių kalbų terminų priklausomieji dėmenys yra daiktavardžiai ir būdvardžiai, o prancūzų kalboje – prielinksninės konstrukcijos. Formaliosios sandaros analizės rezultatai suteikia informacijos, kuri gali būti naudinga terminų kūrėjams ir vertėjams. Tyrimo metu nustatyti sintaksinių struktūrų modeliai gali būti taikomi, kuriant kompiuterinius lingvistinius metodus automatiniam terminų atpažinimui be iš anksto pasirinktų raktinių žodžių.
  • review article
    Terminologija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2016, 23., p. 256-258
    Liudmilos Mockienės disertacijos recenzija
      1
  • Publication
    Analysis of term formation in Lithuanian, Russian and English terminology works
    [Terminų kūrimo analizė lietuvių, anglų ir rusų terminologijos darbuose]
    research article;
    Terminologija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2016, 23., p. 52-72
    The article presents a contrastive research of approaches to the analysis of ways and means of term formation as discussed in Lithuanian, Russian and English terminology works.
  • review article
    Gimtoji kalba. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015, Nr. 11 (lapkritis)., p. 22-25
      2
  • research article
    Gimtoji kalba. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014, Nr. 1(559) (sausis)., p. 4-9
  • Publication
    Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio po- vedinių daryba
    [Adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity: formation of derivatives with the suffix po]
    research article
    Acta linguistica Lithuanica. Lietuvių kalbotyros klausimai. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2013, [T.] 68., p. 126-145
    Straipsnyje analizuojama neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių, t. y. priešdėlio po- vedinių, daryba. Darbo objektas yra neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai, pateikti akademiniame elektroniniame Lietuvių kalbos žodyne (LKŽe). Straipsnyje visa medžiaga grupuojama pagal darybos tipus ir potipius. Atskirose straipsnio dalyse rašoma, iš kokių pamatinių žodžių yra padaryti nagrinėjami būdvardžiai, analizuojama kiekvieno jų darybos reikšmė.
  • research article
    Gimtoji kalba. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013, Nr. 6(552) (birželis)., p. 3-7
  • research article
    Gimtoji kalba. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013, Nr. 5(551) (gegužė)., p. 18-20
  • research article
    Gimtoji kalba. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013, Nr. 3(549) (kovas)., p. 5-10
      3
  • research article
    Mõttus, René
    ;
    Allik, Jüri
    ;
    Realo, Anu
    ;
    Pullmann, Helle
    ;
    Rossier, Jérôme
    ;
    Zecca, Gregory
    ;
    Ah-Kion, Jennifer
    ;
    Amoussou-Yéyé, Dénis
    ;
    Bäckström, Martin
    ;
    ;
    Barry, Oumar
    ;
    Bhowon, Uma
    ;
    Björklund, Fredrik
    ;
    Bochaver, Aleksandra
    ;
    Bochaver, Konstantin
    ;
    de Bruin, Gideon P.
    ;
    Cabrera, Helena F.
    ;
    Chen, Xiaohua Sylvia
    ;
    Church, A. Timothy
    ;
    Cissé, Daouda Dougoumalé
    ;
    Dahourou, Donatien
    ;
    Feng, Xiaohang
    ;
    Guan, Yanjun
    ;
    Hwang, Hyi-Sung
    ;
    Idris, Fazilah
    ;
    Katigbak, Marcia S.
    ;
    Kuppens, Peter
    ;
    Kwiatkowska, Anna
    ;
    ;
    Mastor, Khairul Anwar
    ;
    Matsumoto, David
    ;
    Riemann, Rainer
    ;
    Schug, Joanna
    ;
    Simpson, Brian
    ;
    Tseung, Caroline Ng
    European journal of personality. Bognor Regis : John Wiley & Sons, 2012, vol. 26, iss. 3., p. 303-317
    In cross-national studies, mean levels of self-reported phenomena are often not congruent with more objective criteria. One prominent explanation for such findings is that people make self-report judgements in relation to culture-specific standards (often called the reference group effect), thereby undermining the cross-cultural comparability of the judgements. We employed a simple method called anchoring vignettes in order to test whether people from 21 different countries have varying standards for Conscientiousness, a Big Five personality trait that has repeatedly shown unexpected nation-level relationships with external criteria. Participants rated their own Conscientiousness and that of 30 hypothetical persons portrayed in short vignettes. The latter type of ratings was expected to reveal individual differences in standards of Conscientiousness. The vignettes were rated relatively similarly in all countries, suggesting no substantial culture-related differences in standards for Conscientiousness. Controlling for the small differences in standards did not substantially change the rankings of countries on mean self-ratings or the predictive validities of these rankings for objective criteria. These findings are not consistent with mean self-rated Conscientiousness scores being influenced by culture-specific standards. The technique of anchoring vignettes can be used in various types of studies to assess the potentially confounding effects of reference levels.
    Scopus© SNIP 1.594