Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21420
Now showing 1 - 10 of 58
  • Publication
    Darbuotojų asmens duomenų apsaugos užtikrinimo teisinio reguliavimo ypatumai
    [Legal regulation ensuring the protection of personal data of employees: a critical analysis]
    research article
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, t. 27, Nr. 2., p. 346-369
    Straipsnyje analizuojami darbuotojų, kaip atskiros duomenų subjektų grupės, asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos užtikrinimo ypatumai. Tyrime keliami tokie uždaviniai: išnagrinėti, ar visi teisiniai pagrindai, nustatyti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, ir kokiais atvejais yra tinkami ir priimtini tvarkant darbuotojų asmens duomenis; ištirti darbuotojų asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo tikslingumo ribas bei nustatyti perteklinių duomenų kaupimo rizikas; išanalizuoti darbuotojų asmens duomenų saugojimo teisinį reguliavimą Lietuvoje ir jo atitiktį Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytiems asmens duomenų saugojimo trukmės apribojimo bei duomenų kiekio mažinimo principams. Dėl darbo santykių dalyvių ypatingos padėties ir netolygaus galios balanso pasiskirstymo darbdaviui tenka didesnė atidumo, konkretumo, detalumo ir aiškumo užtikrinimo pareiga tinkamai informuojant darbuotojus apie jų asmens duomenų rinkimą, tvarkymą ir saugojimą.
      9  3
  • Publication
    Pranešėjų apsauga: teisinis reguliavimas ir jo taikymo pirmieji metai Lietuvoje
    [Protection of whistleblowers: legal regulation and the first year of its application in Lithuania]
    research article;
    Bliujienė, Gintarė
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, t. 27, Nr. 1., p. 113-129
    Korupcija, netinkamas pareigų atlikimas, aplaidumas ir kitokia neteisėta veikla ir (ar) piktnaudžiavimas teise gali būti vykdomi tiek viešosiose, tiek privačiose organizacijose. Šie teisės pažeidimai gali padaryti atitinkamo dydžio žalą viešajam interesui. Viena iš teisinių priemonių užkirsti kelią tokiems pažeidimams ar juos atskleisti yra pranešimas apie tokius neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Asmenys, dirbantys atitinkamoje organizacijoje ar turintys su ja kitokių santykių dėl būsimos, esamos ar pasibaigusios darbinės veiklos, turi galimybę pranešti apie pažeidimus. Tačiau dėl to būtina užtikrinti veiksmingą pranešėjų apsaugą, kuri garantuotų jų saugumą ir neatgrasytų pranešti. Dėl pranešėjų apsaugos ES lygmeniu buvo nuspręsta imtis konkrečių teisinių priemonių, t. y. harmonizuoti esamus teisės aktus ir nustatyti minimalius pranešėjų apsaugos standartus. Šiame straipsnyje yra pristatomos kai kurios Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatos ir jų atitiktis Direktyvai dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos, taip pat vertinami šių įstatymo nuostatų taikymo pirmieji metai. Straipsnyje, remiantis teisiniu reguliavimu, moksline doktrina ir statistiniais duomenimis, nagrinėjama: pranešėjo samprata ir asmens pripažinimo pranešėju procedūra; pranešėjams taikomos pagalbos ir skatinimo priemonės – konfidencialumo užtikrinimas, draudimas daryti neigiamą poveikį, atlyginimas ir kompensavimas.
      2  1
  • Publication
    Turinio viršenybės prieš formą principo taikymas palankia mokesčių mokėtojams kryptimi
    [Principle of substance over form for ensuring the rights of taxpayers]
    research article
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, t. 27, Nr. 1., p. 58-74
    Straipsnyje analizuojami turinio viršenybės prieš formą principo taikymo, užtikrinant mokesčių mokėtojų teises, teoriniai aspektai ir problematika, siekiama atsakyti į klausimą, kur yra šio principo taikymo ribos. Teisės mokslinėje literatūroje yra išplėtotas turinio viršenybės prieš formą principo nagrinėjimas, kai šis principas yra taikomas kaip prieš mokesčių vengimą nukreiptas instrumentas, tačiau iš esmės moksliniu požiūriu nėra nagrinėta tema, kai šis principas nukreipiamas palankia mokesčių mokėtojams kryptimi. Lietuvos mokestinių ginčų praktikoje dar tik formuojasi turinio viršenybės prieš formą principą vertinimo mokesčių mokėtojų naudai praktika, bet atskiros situacijos atskleidžia skirtingą taikymo ribų vertinimą.
      7
  • Publication
    Bankroto proceso ne teismo tvarka taikymo ir vykdymo problemos
    [Problems of application and enforcement of extrajudicial bankruptcy proceedings]
    research article; ;
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, t. 27, Nr. 1., p. 166-186
    Straipsnyje analizuojamos bankroto proceso ne teismo tvarka problemos. Aptariama, kaip istoriškai kito šio proceso teisinis reguliavimas Lietuvoje ir kokių pokyčių šioje srityje padarė naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Straipsnyje nagrinėjama neteisminio bankroto proceso inicijavimo tvarka, kreditorių informavimo ir kreditorių susirinkimo sušaukimo problematika. Aptariamos įstatyme nustatytos bankroto proceso ne teismo tvarka sąlygos ir jas aiškinanti teismų praktika. Šių sąlygų taikymas yra reikšmingas šio instituto analizei, kadangi bent vienos jų egzistavimas užkerta kelią neteisminio bankroto vykdymui. Pripažįstama, kad šios sąlygos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jos neturi būti aiškinamos plečiamai. Straipsnyje taip pat nagrinėjama kreditorių susirinkimo kompetencija neteisminio bankroto metu. Iš esmės kreditorių susirinkimas šio proceso metu atlieka teismui priskirtas funkcijas vykstant teisminiam bankroto procesui. Vis dėlto, praktikoje kyla problemų dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos ir jo priimamų sprendimų. Viena tokių sričių yra tyčinio bankroto instituto taikymas neteisminiame bankroto procese. Straipsnyje analizuojama, ar iki šiol formuota teismų praktika, kad kreditorių susirinkimas turi teisę pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, yra teisinga ir pagrįsta. Straipsnyje aptariama ir teismo kompetencija šiame procese. Nors teismas neteisminiame bankroto procese nėra aktyvus, analizuojami praktiniai pavyzdžiai kelia abejonių, ar teismui, esant poreikiui, neturėtų būti leidžiama įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją priimant sprendimus tam tikrais bankroto procesui reikšmingais klausimais.
      3  1
  • Publication
    Teisingumo principas kaip bausmės vykdymo atidėjimo prielaida
    [Principle of justice as a presumption of suspension of criminal punishment]
    research article
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, t. 27, Nr. 2., p. 454-475
    Šiame straipsnyje siūloma naujai pažvelgti į tuos atskirus teisingumo principo įgyvendinimo realizuojant baudžiamąją atsakomybę aspektus, kurie susiję su bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis), švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimu ir galimybėmis atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis). Autorius, teigdamas, kad baudžiamoji teisė yra evoliucionuojanti teisės šaka, kuri turi prisiderinti prie visuomenės raidos, iškelia du naujus diskusinius klausimus: 1. Ar bausmės vykdymo atidėjimas, numatytas BK 75 straipsnyje, gali būti laikomas bausmės švelninimu?; 2. Ar teismas, pasiremdamas teisingumo principu, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą net tais atvejais, kai nuteistasis neatitinka BK 75 straipsnyje nurodytų sąlygų? Pateikdamas argumentų bei esamos mokslinės doktrinos ir teismų praktikos analizę, autorius daro išvadas, kurios gali paskatinti rimtą mokslinę diskusiją, galinčią turėti įtakos dabar egzistuojančiam požiūriui apie švelnesnės, nei straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės skyrimą bei jos santykį su bausmės vykdymo atidėjimu.
      1
  • Publication
    Sutelktinio finansavimo reguliavimo Europos Sąjungoje atsiradimo teisinės prielaidos
    [The legal basis for crowdfunding regulation in the European Union]
    research article
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, t. 27, Nr. 2., p. 476-491
    Straipsnyje analizuojamos naujo atlygintino sutelktinio finansavimo (toliau – SF) reiškinio atsiradimo priežastys, keliamos rizikos ir jų valdymas dar iki naujojo Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų reglamento1 (toliau – SF reglamentas) priėmimo. SF skolinimo pagrindais veikla panaši į kredito įstaigų tarpininkavimą priimant indėlius ir išduodant paskolas, o investavimo pagrindais primena investicinių paslaugų teikimą, tačiau savo esme jos skiriasi. Atitinkamai vertinama, kokiais teisės aktais Europos Sąjungos (toliau – ES) mastu veiklos rizika reguliuota dar prieš priimant naująjį SF reglamentą, aptariamos jų taikymo problemos esant naujajai finansavimo alternatyvai ir jos formoms. Taip pat apžvelgiamas kai kurių valstybių narių nacionalinis reguliavimas, lemiantis ES SF reglamentavimo fragmentaciją, kuri riboja SF veiklą ES mastu ir iškraipo konkurenciją. Ši analizė reikšminga siekiant nustatyti SF reglamento atsiradimo teisines prielaidas, kurios neužtikrino tinkamos investuotojų apsaugos, trukdė tvariam SF veiklos ir atitinkamai ES kapitalo rinkos sąjungos vystymuisi.
      2
  • Publication
    Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese
    [Corporate Insolvency Proceedings: Viability and Its Assessment]
    research article
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, t. 27, Nr. 2., p. 555-571
    Šiame straipsnyje analizuojama gyvybingumo samprata ir jo reikšmė juridinių asmenų nemokumo procese. Restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti. Straipsnyje vertinama, kaip įmonių gyvybingumas suprantamas nemokumo procesą reglamentuojančiuose tarptautiniuose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisėje ir teisės doktrinoje. Analizuojamas kompleksinis gyvybingumo pobūdis, ekonominis įmonės padėties vertinimas, kokių tikslų buvo siekiama įtraukiant gyvybingumą į naująjį juridinių asmenų nemokumo proceso reguliavimą Lietuvoje. Gyvybingumas iš esmės yra ekonominė kategorija, kurios vertinimas reikalauja ne tik teisinių, bet ir specialių ekonominių, finansinių, verslo rinkos žinių. Taip pat nagrinėjama naujausia teismų praktika, aiškinant ir taikant gyvybingumo sąlygą restruktūrizavimo procese, ir nustatoma, kokios aplinkybės rodo įmonės gyvybingumą.
      7
  • Publication
    Naujosios duomenų subjekto teisės bendrajame duomenų apsaugos reglamente
    [New rights of data subjects in general data protection regulation]
    research article;
    Pedaniuk, Oksana
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, t. 27, Nr. 2., p. 312-329
    Duomenų subjektų teisių apsauga didele dalimi priklauso nuo tinkamų jų įgyvendinimo mechanizmų. Skaitmeniniame amžiuje duomenų tvarkymas tapo itin plačios aprėpties, todėl asmenims vis sunkiau ne tik suprasti šiuos procesus, bet ir juos kontroliuoti. Siekiant sušvelninti galios disbalansą tarp duomenų subjektų ir duomenų valdytojų, asmenims buvo suteiktos tam tikros teisės, sudarančios didesnę galimybę kontroliuoti, kaip tvarkoma jų asmeninė informacija. Viena pagrindinių duomenų subjekto teisių, įtvirtinta dar 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1995/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, yra duomenų subjekto teisė susipažinti su savo duomenimis. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) svarbiausi pakeitimai taip pat susiję su vienu iš asmens duomenų apsaugos reformos tikslų – duomenų subjekto teisių stiprinimu, todėl, greta esamų, įtvirtinamos naujos duomenų subjekto teisės: teisė į duomenų perkeliamumą, teisė būti pamirštam, teisė apriboti duomenų tvarkymą, teisė nesutikti su automatizuotu sprendimų priėmimu. Straipsnyje atskleidžiamas vienos iš pagrindinių duomenų subjekto teisių – teisės susipažinti – bei naujų duomenų subjekto teisių turinys, įvertinami praktiniai šių duomenų subjekto teisių įgyvendinimo aspektai.
      5
  • Publication
    Vyriausybės darbo reglamentas tarpukario Lietuvoje: ar toks teisės aktas galiojo?
    [Rules of procedure of the government in the interwar Lithuania: was such legal document valid?]
    research article
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, t. 27, Nr. 1., p. 6-30
    Per dviejų dešimtmečių laikotarpį teisės aktas, reglamentuojantis tarpukario Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų darbo tvarką, nebuvo priimtas. O jeigu ir buvo, tai jis nebuvo paskelbtas leidinyje „Vyriausybės žinios“, nors šiame leidinyje buvo paskelbtų kitų institucijų, pavyzdžiui, Antano Smetonos Lituanistikos instituto, Tautos ūkio tarybos, Vidurinių muzikos mokyklų darbo veiklos reglamentų – statutų. Per minėtą laikotarpį buvo siekta keletą kartų parengti tokį dokumentą – jis vadinosi arba Ministrų Kabineto statutas, arba Administracinės santvarkos statutas. Šių teisės aktų projektai buvo rengiami 1919, 1925-1927, 1939 metais. Pats išsamiausias buvo 1939 metų Valstybės Tarybos pradėtas rengti Administracinės santvarkos statuto projektas. Planuota, kad šis dokumentas turėjo reglamentuoti ne tik Ministrų Tarybos sudėtį, kompetenciją, darbo tvarką, bet ir ministro pirmininko teisinį statusą, jo santykį su valstybės vadovu, ministro pirmininko ir ministrų priesaikų tekstą, ministrų pavadavimą, socialines garantijas, įskaitant darbo užmokesčio sudėtį ir dydį, ministrų veiklos apribojimus, tarnybinę atsakomybę, ministerijų administracinę struktūrą. Pirmąkart buvo siekta Statuto normomis nustatyti teisinį reguliavimą dėl skundų ir prašymų priėmimo bei nagrinėjimo tvarkos ministerijose. Šis projektas savo struktūra labiausiai primena šiuolaikinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Vyriausybės darbo reglamento nuostatas. Tai, kad tokio pobūdžio dokumentas per dvejus dešimtmečius nebuvo priimtas, galima paaiškinti tuo, kad iš pradžių jauna valstybė susidūrė su dideliais iššūkiais, kuriuos reikėjo spręsti nedelsiant (Vilniaus krašto, Klaipėdos krašto, užsienio politika, valstybės kreditai), vėliau – su įsigalėjusiu autoritariniu režimu ir neaiškiu valstybės valdžių padalijimu bei su tuo, kad apskritai tarpukario Lietuvoje nebuvo priimti ir kiti su vykdomąja valdžia susiję teisės aktai – Valstybės tarnybos įstatymas, Administracinio teismo įstatymas. Atiekant šį tyrimą daugiausia remtasi Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais.
      2
  • Publication
    Asmens duomenų kiekio mažinimo principo įgyvendinimas finansų įstaigose
    [Implementation of the data minimisation principle in financial institutions]
    research article; ;
    Verenius, Egidijus
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, t. 27, Nr. 2., p. 389-410
    Finansų įstaigos skirtingais tikslais tvarko didelius asmens duomenų kiekius. Vieni iš asmens duomenų tvarkymo tikslų yra (gali būti) susiję su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija. Remdamosi principu „pažink savo klientą“, finansų įstaigos renka duomenis apie planuojamas apyvartas sąskaitose, turimus giminaičius, susijusius su politika, ir pan. Šiame straipsnyje autoriai paminėtą asmens duomenų tvarkymą identifikavimo tikslais vertina iš Europos Sąjungos Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatyto duomenų kiekio mažinimo principo pozicijų ir nagrinėja, ar asmens duomenų tvarkymas šiais tikslais gali būti laikomas proporcinga veikla, t. y. vykdomas apibrėžtais tikslais ir tik tiek, kiek to reikia. Straipsnyje autoriai aptaria ir pristato susijusį teisinį reguliavimą bei nagrinėja tokio reguliavimo tikslus. Apžvelgiamos ir asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos bei jų taikymas tvarkant asmens duomenis paminėtais tikslais.
      1