Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21588
Now showing 1 - 10 of 1379
  • Publication
    Teismų praktikos formavimo problemos taikant laikinąsias apsaugos priemones civiliniame procese
    [Problematic aspects of the creation of case law in the application of interim measures in civil procedure]
    research article
    Jurisprudencija = Jurisprudence, p. 121-137
    Straipsnyje nagrinėjamos teismų praktikos formavimo problemos taikant laikinąsias apsaugos priemones civiliniame procese. Atsižvelgiant į teismo precedentų formavimo taisykles vertinama, kaip teismo precedentai yra formuojami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į dabartinės teismų instancinės sistemos ypatumus formuojant teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pabrėžiama, kad šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje nėra vienos institucijos, formuojančios galutinę teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių klausimais, o tam tikrais klausimais teismų praktika išsiskiria. Straipsnyje taip pat analizuojama kasacinio teismo teisė teikti išaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Autorius pateikia siūlymus kaip galima būtų spręsti nevienodos teismų praktikos formavimo problemas.
      7
  • Publication
    Administracinės atsakomybės instituto pradžia Lietuvoje
    [The origins of the institute of administrative responsibility in Lithuania]
    research article
    Jurisprudencija = Jurisprudence, p. 78-99
    Straipsnyje analizuojami senieji teisės aktai – 1233 m. Kulmo privilegija, 1286 m. vagysčių baudimo įstatymas, 1310 m. didžiojo magistro priimti nuostatai, 1340 m. Pamedės teisynas, 1468 m. Kazimiero teisynas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutai, taip pat Lietuvoje ilgą laiką galioję Vokietijos baudžiamasis kodeksas ir Rusijos Baudžiamosios nuostatos arba Baudžiamasis statutas. Šių teisės aktų tyrinėjimo tikslas yra įvardyti vieno iš reikšmingiausių administracinės teisės institutų – administracinės atsakomybės – pradžią Lietuvoje.
      5
  • Publication
    Prevencinio restruktūrizavimo vieta nemokumo teisės sistemoje
    [The place of preventive restructuring in the insolvency legal system]
    research article
    Jurisprudencija = Jurisprudence, p. 183-208
    Europos Komisija, atlikusi valstybių narių nemokumo teisės sistemų apžvalgą, pažymėjo, kad vis dar yra valstybių, kuriose restruktūrizavimas neįmanomas mokioms įmonėms. Be to, išlieka ir daugiau teisinio reguliavimo nemokumo srityje skirtumų, kurie trukdo sklandžiam ES vidaus rinkos veikimui ir vystymuisi. Taigi buvo priimta ES restruktūrizavimo direktyva, kuria buvo siekiama nemokumo teisės derinimo. Vienas iš restruktūrizavimo direktyvos tikslų – prevencinių restruktūrizavimo sistemų sukūrimas, tačiau direktyvoje nėra pateikiama prevencinio restruktūrizavimo sąvoka, nėra gairių dėl jos įgyvendinimo mechanizmo. Todėl šiame straipsnyje siekiama atskleisti prevencinio restruktūrizavimo sistemos bruožus, ypatumus, išanalizuoti prevencinio restruktūrizavimo taikymo sąlygas. Straipsnyje prevencinio restruktūrizavimo sistema yra lyginama su ikinemokumo ir neformaliomis restruktūrizavimo procedūromis, išskiriant šių procedūrų panašumus, skirtumus ir pranašumus. Lietuva dalį restruktūrizavimo direktyvos nuostatų perkėlė priimdama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimus, o prevencinio restruktūrizavimo sistemą įtvirtino priimdama poįstatyminius aktus. Atsižvelgiant į tyrimo metu padarytas išvadas dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemos sampratos ir esmės, straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar tokiu teisiniu reguliavimu bus pasiekti restruktūrizavimo direktyvos tikslai.
      9
  • Publication
    Administracinės justicijos reforma Austrijoje: trumpas pristatymas
    [The reform of the administrative judiciary in Austria: a brief presentation]
    research article
    Jurisprudencija., p. 421-433.
    Slovakijos Respublika dar visai neseniai buvo valstybė, kurios teismų sistemoje nebuvo administracinių teismų, o administracines bylas, pagal Administracinių teismų proceso kodeksą, nagrinėjo bendrosios kompetencijos teismai – apylinkių, apygardų ir Aukščiausiasis Teismas. Tačiau 2022 m. paskelbtas Įstatymas dėl administracinių teismų steigimo. Taigi, šioje valstybėje po ilgų svarstymų apsispręsta sukurti atskirtus nuo bendrosios kompetencijos teismų administracinius teismus. Slovakijai geografiškai artima valstybė – Austrija – viena pirmųjų pasaulyje įsteigė administracinį teismą kaip aukščiausios instancijos teismą, tačiau ilgai svarstė dėl žemesnės instancijos administracinių teismų steigimo. Vis dėlto, praėjus daugiau nei šimtui metų po Austrijos aukštojo administracinio teismo įsteigimo, 2012 m. apsispręsta steigti žemesnės instancijos administracinius teismus. Šiandien Austrijoje veikia dviejų instancijų administraciniai teismai – Aukštasis administracinis teismas ir du federaliniai bei devyni žemių administraciniai teismai. Iki šios reformos pirmos instancijos administracinių teismų funkcijas atliko vadinamosios nepriklausomos arba kvaziadministravimo institucijos (įvairios komisijos, tarybos). Įsteigus žemesnės instancijos administracinius teismus, šių institucijų atsisakyta ir jos panaikintos (beje, tai buvo vadinama instancine procedūra viešajame administravime, t. y. vienos administracinės įstaigos sprendimą peržiūri kita įstaiga, kuri nebuvo teismas). Kadangi Austrija turi šimtametę administracinės justicijos tradiciją, taip pat visai neseniai įsisteigė žemesnės instancijos administracinius teismus, Slovakijos Respublikos aukščiausiojo administracinio teismo teisėjas Michal Novotný, ieškodamas tinkamiausios kitos valstybės patirties Slovakijai, nusprendė pasidomėti šia neseniai atlikta Austrijoje administracinės justicijos reforma. Skaitytojui pateikiamas jo straipsnis.
      1
  • Publication
    Valstybės taryba M. Römerio dienoraščiuose: lūkesčiai ir nusivylimai
    [The State Council in M. Römeris’ diaries]
    research article
    Jurisprudencija, p. 262-284.
    Valstybės Taryba – 1928 m. įsteigta konstitucinio teisinio statuso lygmens institucija, turėjusi Lietuvos vyriausybei teikti nuomones dėl įstatymų projektų, įstatymų projektų pasiūlymus, prižiūrėti teisės aktų teisėtumą, užsiimti teisės kodifikavimo darbais. Valstybės Taryba veikė dvylika metų. Ji buvo likviduota 1940 m. liepos 27 d. Šios institucijos archyvų likimas nežinomas. Lietuvos centriniame valstybės archyve galima rasti Valstybės Tarybos veiklos nuotrupas: kelis aiškinamuosius raštus, įstatymų projektus, rengtus Valstybės Tarybos, posėdžių fragmentus. M. Römeris skrupulingai rašė dienoraščius. Jo dienoraščiai naudingi ir Valstybės Tarybos veiklos analizės kontekste, nes teisininkas nuo 1928 m. iki 1931 m. ėjo Valstybės Tarybos nario, o vėliau – žinovo bendradarbio pareigas. Straipsnyje atskleidžiami M. Römerio darbai Valstybės Taryboje, jo mintys apie Tarybą, jos formavimą, darbo organizavimą, etiką, pačios Valstybės Tarybos darbus, įvardijamos Valstybės Tarybos nario pareigų atsisakymo priežastys.
      1
  • Publication
    Specialiųjų žinių vertinimas įrodinėjimo procese
    [The evaluation of special knowledge in the process of proof: general procedural and substantive requirements of criminal case-law.]
    research article
    Jurisprudencija., p. 322-344.
    Šiame straipsnyje, daugiausia remiantis EŽTT ir kasacinės instancijos teismo jurisprudencija, diskutuojama specialiųjų žinių tyrimo ir vertinimo teismuose klausimais. Prieš pradedant nagrinėti procedūrinius ir materialiuosius reikalavimus ekspertinių tyrimų rezultatų vertinimui teisme, straipsnyje pagrindžiama pozicija, kad įrodinėjimo kontekste, kuris nagrinėjamas šiame straipsnyje, teisinės žinios nelaikomos specialiosiomis. Toliau straipsnyje analizuojami procedūriniai reikalavimai ekspertinių tyrimų vertinimui teisme, kuriems iki šiol Lietuvos doktrinoje iš esmės neskirta dėmesio. Paskutinė straipsnio dalis skiriama bendriesiems specialiųjų žinių (kaip įrodymo) turinio vertinimo reikalavimams.
      2
  • Publication
    Trisdešimt Lietuvos Respublikos Konstitucijos aiškinimo metų: kryptys ir jų dinamika
    [Thirty years of the interpretation of the Constitution of the Republic of Lithuania: directions and their dynamics]
    research article;
    Jurisprudencija = Jurisprudence, p. 6-44
    Straipsnyje apibendrinamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo per pakankamai ilgą nuo jo veiklos pradžios – trisdešimties metų laikotarpį – nueitas Lietuvos Respublikos Konstitucijos aiškinimo kelias, pateikiant ryškiausius šio aiškinimo dinamikos pavyzdžius iš suformuotos plačios ar tebeformuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos. Pristatomos trys Konstitucijos aiškinimo Konstitucinio Teismo praktikoje kryptys, atskleidžiančios Konstitucijos principų ir normų oficialaus aiškinimo rezultatus. Pirmoji išskirtoji kryptis aprėpia valstybės ir visuomenės gyva vimo pagrindus atskleidžiančią oficialiąją konstitucinę doktriną, susijusią su pačios Konstitucijos samprata, jos viršenybės principu, konstituciniais apribojimais keisti Konstituciją, demokratijos, teisinės valstybės, valdžių padalijimo principų turiniu. Antroji Konstitucijos aiškinimo Konstitucinio Teismo praktikoje kryptis atskleidžia žmogaus teisių apsaugos konstitucinius pagrindus. O trečioji kryptis atspindi Konstitucijos aiškinimą kaip atviros ir draugiškos tarptautinei teisei ir Europos Sąjungos teisei ir jas aiškinančiai tarptautinių (supranacionalinių) teismų jurisprudencijai, o sykiu aprėpiančią ir Lietuvos valstybės konstitucinę pareigą vykdyti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Šiame straipsnyje išryškinami Konstitucinio Teismo įgaliojimai oficialiai aiškinti Konstituciją ir formuoti oficialiąją konstitucinę doktriną, parodant Konstitucijos aiškinimo veiklą kaip tęstinį procesą ir atskleidžiant gyvosios Konstitucijos idėją kaip šio proceso rezultatą. Apžvelgtomis kryptimis suformuota plati ar brandi oficialioji konstitucinė doktrina yra ir bus pagrindas tolesnei nuosekliai jos evoliucijai, giluminiam Konstitucijos potencialui atskleisti.
      5
  • Publication
    Teisminės mediacijos Lietuvoje raida ir galimos tobulinimo kryptys: teisėjų požiūrio tyrimas
    [The development of judicial mediation in Lithuania and possible directions for its improvement: the study of judges’ attitudes]
    research article; ;
    Jurisprudencija = Jurisprudence, p. 209-237
    Teisminė mediacija Lietuvoje taikoma jau daugiau nei penkiolika metų. Per šį laikotarpį šio alternatyvaus ginčų sprendimo būdo taikymo Lietuvoje modelis nuolat keitėsi ir susidūrė su įvairiais iššūkiais. Nuo teisėjų modelio iki rinkos modelio ir atvirkštinė transformacija rodo tai, kad šis institutas vis dar vystosi. Straipsnio tikslas – įvertinti esamą teisminės mediacijos Lietuvoje situaciją ir, remiantis teisėjų požiūriu, nustatyti galimas šiuo metu taikomo modelio tobulinimo kryptis. Siekiant šio tikslo vadovautasi šiuo metu taikomo Lietuvoje teisminės mediacijos modelio teisine struktūra, statistiniais duomenimis apie šio alternatyvaus ginčo sprendimo teismuose būdo taikymo praktiką ir buvo siekiama išsiaiškinti teisėjų, kaip šio proceso dažniausių iniciatorių ir jame mediatorių paslaugas teikiančių subjektų, požiūrį į teisminę mediaciją ir jų turimą viziją dėl šio instituto tolimesnio vystymosi perspektyvų. Straipsnyje glaustai aptariama teisminės mediacijos Lietuvoje istorinė raida, apibrėžiamas esamas teisminės mediacijos civiliniame procese modelis ir jo ypatumai, pateikiami empirinio teisėjų nuomonės ir požiūrio į teisminę mediaciją tyrimo rezultatai, taip pat apibendrinimai. Empirinis tyrimas buvo atliktas derinant tarpusavyje kiekybinį (teisėjų ir teisėjų teismo mediatorių apklausa) ir kokybinį (teisėjų ir teisėjų teismo mediatorių sutelktųjų (focus) grupių diskusijų) tyrimų metodus. Konstatuotina, kad teisminės mediacijos institutas Lietuvoje, siekiant jo tvarumo ir sėkmingos tolimesnės taikymo praktikos, teisėjų požiūriu, galėtų būti tobulinamas daugiau dėmesio skiriant tolimesniam jo viešinimui, teisėjų teismo mediatorių darbo sąlygų gerinimui, teismo mediatorių teisėjų motyvacinės sistemos apsvarstymui. Šio tyrimo rezultatai sukuria prielaidas tolimesniems tyrimams, nukreiptiems į teisminės mediacijos teisinio reguliavimo tobulinimą.
      10
  • Publication
    LGBT+ asmenų teisių užtikrinimas tarptautinėse žmogaus teisių institucijose: Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų praktika
    [Ensuring the rights of LGBT+ persons in international human rights institutions: the practice of the European Court of Human Rights and United Nations human rights institutions]
    research article
    Jurisprudencija = Jurisprudence, p. 57-77
    Straipsnyje analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų (Žmogaus teisių komiteto, Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto, Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto) praktika LGBT+ asmenų teisių užtikrinimo klausimais. Šiame darbe Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos sistemoje suformuoti standartai lyginami su Jungtinių Tautų sistemoje suformuotais standartais parodant, kad su išimtimis šios dvi tarptautinės teisės sistemos suformavo panašius standartus LGBT+ asmenų teisės į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, teisės skleisti informaciją apie LGBT+ ir teisės į LGBT+ asmenų taikius susirinkimus srityse. Straipsnyje analizuojama naujausia praktika šiose srityse brėžiant istorines analogijas ir taip darant pagrįstas prielaidas dėl to, kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų praktika galėtų vystytis toliau.
      7
  • Publication
    Translyčių asmenų karo tarnybos įgyvendinimo ypatumai: JAV praktika ir situacija Lietuvoje
    [Peculiarities of the implementation of military service for transgender persons: U.S. practice and the situation in Lithuania]
    research article
    Jurisprudencija = Jurisprudence, p. 45-56
    Straipsnyje nagrinėjama translyčių asmenų karo tarnybos įgyvendinimo problemos. Analizuojama Jungtinių Amerikos Valstijų translyčių karo tarnybos galimybių patirtis prezidento D. Trumpo vadovavimo laikotarpiu, kai buvo susiduriama su drastiškais prezidento sprendimais uždraudžiant šių asmenų karo tarnybą, nagrinėjama teismų pozicija sprendžiant dėl to kylančius ginčus. Lietuvoje translyčiai asmenys, remiantis teisės aktais, draudžiančiais diskriminaciją, neturėtų įgyti išimčių dėl privalomosios karo tarnybos, tačiau šios teisės ir pareigos įgyvendinimas gali kelti tam tikrų problemų, kai socialinė lytis teisiškai nėra patvirtinta asmens dokumentuose, o asmuo gyvena pagal jam priimtinos socialinės lyties statusą. Pagal karinės medicinos ekspertizės išvadą jie gali būti pripažįstami kaip netinkami tarnybai dėl asmenybės ir elgesio sutrikimų.
      4