Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20806
Now showing 1 - 10 of 70
  • Publication
    Lietuvos policijos rengimo sistema Europos Sąjungos kontekste
    [The Lithuanian police training system in the context of the European Union]
    research article
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security and public order (7) : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas, 2012, [t.] 7., p. 300-315
    Straipsnyje analizuojama Lietuvos policijos pareigūnų rengimo sistema aptariant ją charakterizuojančius aspektus: policijos institucijos struktūrą, priėmimo į tarnybą ir į mokymo įstaigas sąlygas, mokymo įstaigų pavaldumo, kontrolės, administravimo, studijų organizavimo ir programų sandaros ypatumus. Šie aspektai lyginami su Europos Sąjungos valstybių policijos rengimo sistemomis ir mokymo įstaigų veikla. Tyrime daroma išvada, kad Europos Sąjungos valstybėse policijos mokymo sistemos pasižymi didele įvairove, kurią lemia nacionalinių policijos struktūrų, mokymo įstaigų statuso, pavaldumo, finansavimo, ryšių su policijos institucijomis, suteikiamų pareiginių laipsnių, kvalifikacijos išorinio pripažinimo skirtumai. Lietuvoje egzistuojanti policijos pareigūnų rengimo sistema tik iš dalies atitinka daugelyje Europos valstybių taikomą policijos pareigūnų rengimo praktiką.
      1  3
  • Publication
    Policijos personalo rengimas Lietuvoje 1990-2000 m
    [The training of police officers in Lithuania during years 1990-2000]
    research article
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (5) : mokslinių straipsnių rinkinys = Public Security and public Order : scientific articles (5) / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2011, t. 5., p. 255-275
    Straipsnyje analizuojama policijos pareigūnų rengimo institucinės sistemos raida Lietuvoje 1990 – 2000 metais ir atskleidžiamos policijos neefektyvumo priežastys. Tuo tikslu tiriama: 1) vidaus reikalų sistemos plėtros tendencijos; 2) reikalvimai stojantiems į policijos tarnybą; 3) policijos rengimo institucinės sistemos reformos Tyrime daroma išvada, kad dėl skirtingo policijos pareigūnus rengiančių mokymo įstaigų pavaldumo bei VRM ir Lietuvos policijos akademijos nepakankamai lankstaus bendradarbiavimo Lietuvoje 1990-2000 m. nebuvo sukurta moderni policijos rengimo sistema, užtikrinanti kokybišką pareigūnų parengimą.
      1
  • Publication
    Policijos pareigūnų teisė sulaikyti ir pristatyti asmenį į policijos įstaigą smurto privačioje erdvėje kontekste
    [The rights of police officer to arrest and deliver people to the police station in the context of violence in private space]
    research article
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (5) : mokslinių straipsnių rinkinys = Public Security and public Order : scientific articles (5) / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2011, t. 5., p. 220-239
    Šiuo metu smurtas prieš moteris šeimoje laikomas socialine problema, ypač aktualia Lietuvoje, kur buitinio smurto mastai kelis kartus viršija kitų užsienio šalių rodiklius. Nepaisant tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenų ieškomų būdų šiai problemai spręsti, smurtas privačioje erdvėje išlieka labai paplitęs. Darytina prielaida, kad valstybės pastangos, siekiant sukurti tokius teisinius mechanizmus, kurie leistų pažaboti smurtą prieš moteris, nėra pakankamos. Policija, paprastai pirmoji gaunanti informaciją apie smurtą privačioje erdvėje ir privalanti į ją reaguoti, dažniausiai ir susiduria su teisinio reguliavimo netobulumais, trukdančiais užtikrinti tinkamą nuo smurto nukentėjusių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Tai liudija ne tik viešoje erdvėje išsakoma politikų kritika,1 tačiau ir nukentėjusiųjų nuo smurto privačioje erdvėje apklausos, anot kurių, net 30 procentų smurtą patyrusių ir pagalbos ieškojusių moterų, kitą kartą patyrusios smurtą niekur nesikreiptų.2 Manytina, kad tokius tyrimų rezultatus iš esmės lemia nepakankamai efektyvi ir teisinio reguliavimo disfunkcijų sąlygota valstybės institucijų, tarp jų ir policijos, veikla smurto prieš moteris srityje. [...]
      3  1
  • Publication
    Human rights and prohibition of torture, inhuman or degrading treatment
    [Žmogaus teisės ir kankinamo, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas: Europos perspektyva]
    research article;
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (5) : mokslinių straipsnių rinkinys = Public Security and public Order : scientific articles (5) / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2011, t. 5., p. 144-159
    The prohibition of torture is also to be found in almost all domestic legal systems. Article 3 imposes both negative and positive obligations: that is an obligation to refrain from certain action, and obligations to take positive action to secure individuals their rights and to protect them from prohibited treatment. However, the numerous cases of the European Court on Human Rights indicates, that there is no clear understanding of the content and scope of the prohibition of torture or strong will of the state governments to respect this right. Therefore the object of the research is the content of the right not to be tortured, the obligations of the states in respect of this right and possible derogations in the conditions of public safety protection, the objective of this article is to disclose the scope of the prohibition to torture foreseen in Article 3 of the European Convention on Human Rights and to discuss the possible circumstances in which a state may legitimately interfere with the exercise of this right basing its actions on protection of public safety.
      3  4
  • Publication
    Policijos veiklos strategijos formavimas eismo saugumo užtikrinimo srityje
    [Police activities strategy ensuring traffic safety: road traffic users opinion]
    research article
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (5) : mokslinių straipsnių rinkinys = Public Security and public Order : scientific articles (5) / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2011, t. 5., p. 240-254
    Lietuva saugaus eismo požiūriu yra padidintos rizikos šalis. Nepaisant to, kad per pastaruosius keletą metų eismo įvykių kreivė krinta žemyn, tačiau pagrindiniai statistiniai avaringumo rodikliai iki šiol neigiamai apibūdina saugaus eismo situaciją šalyje. Manoma, kad sprendžiant saugaus eismo problemas, turi būti kumuliatyviai taikomos teisinės, administracinės, inžinerinės, švietėjiškos priemonės. Policija yra viena iš valstybės institucijų, atsakingų uţ saugaus eismo užtikrinimą ir jos veikla daro įtaką eismo saugumui. Įgyvendindama saugaus eismo užtikrinimo funkciją, policija turėtų naudoti tas priemones ir būdus, kurie leistų pasiekti geriausius rezultatus gerinant eismo būklę. Tokiu principu turėtų būti grindžiama policijos veiklos strategija eismo saugumo užtikrinimo srityje. Straipsnyje per eismo dalyvių poţiūrio prizmę siekiama nustatyti policijos veiklos, kurios įgyvendinimas padarytų didžiausią įtaką eismo saugumui, kryptis. Analizuojama policijos veikla užtikrinant saugų eismą ir vertinami tos veiklos trūkumai, identifikuojamos efektyviausios kovos su atskirais teisės pažeidimais, keliančiais grėsmę saugiam eismui, priemonės. [...]
  • Publication
    Challenges to Lithuanian national security
    [Iššūkiai Lietuvos nacionaliniam saugumui]
    research article;
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (4) = Security of Society and public Order : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas, 2010, [Nr.] (4)., p. 31-40
    Second part of the article presents institutional national security system in Lithuania, which was established after the restoration of Independence of the State. At the moment the leading institutions which guide the ensuring of national security in Lithuanian Republic are the President of the Republic of Lithuania, the Government and the Seimas. Executive and other institutions are the State Defence Council, the Ministry of National Defence, and the Commander of the armed forces and the Defence Staff, the armed forces, the police, the State Security Department, the Civil Resistance Training Centre, the Department of Civil Defence, the Weaponry Directorate. Lithuania was integrated into the International defence, economic, environmental and similar international organizations that aim to ensure security on national and global basis. Main threats to Lithuanian national security are identified in the third part of the article. There are different kinds of threats to Lithuanian national security, such as military, political, economic, social and environmental. The most dangerous threats are related to: criminal activities, such as terrorism, organized crime, human trafficking, smuggling, illegal arms trafficking, drug trafficking, illegal migration, which transcends national borders; economical crisis, which influences increasing emigration and social instability in Lithuania; dependency on supply of raw strategic materials and energy from other states.
      3  1
  • research article;
    Administratīvā un Kriminālā Justīcija : Latvijas Policijas akadēmijas teorētiski praktisks žurnāls. Riga : Latvijas Policijas akadēmija, 2010, Nr. 1(50)., p. 38-46 :
  • Publication
    Kardomosios priemonės – namų arešto samprata, skyrimo pagrindai bei vykdymo kontrolė
    [Conception, grounds for granting, enforcement of home arrest as a pre - trial measure]
    research article
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (4) : mokslinių straipsnių rinkinys = Security of Society and public Order : Proceedings of scientific articles (4) [Elektroninis išteklius] / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. - 1 elektron. opt. diskas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2010, [Nr.] (4)., p. 224-237
    Straipsnyje, naudojant lyginamąjį metodą, analizuojama namų arešto samprata, kuri Lietuvoje suprantama kaip kardomoji priemonė, o užsienio valstybėse kaip bausmės rūšis. Straipsnyje tai pat apžvelgiami namų arešto, kaip kardomos priemonės, skyrimo pagrindai, tvarka bei akcentuojamos praktinio taikymo problemos, skiriant šią kardomąją priemonę. Ypatingas dėmesys skiriamas namų areštu skirtų įpareigojimų vykdymo kontrolės problemoms išryškinti, dėl kurių ši kardomoji priemonė tampa formalaus pobūdžio ir nepasiekianti kardomosiomis priemonėmis siekiamų tikslų. Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką bei ekonominius valstybės interesus, pateikiami pasiūlymai reformuoti namų arešto kontrolės mechanizmą, pereinant prie elektroninės kontrolės formos, bei spręsti klausimą dėl namų arešto, kaip atsiros bausmės rūšies, įtvirtinimo Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje.
      4  1
  • Publication
    Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtaka administracinių teismų praktikai teisės į teisingą teismą kontekste
    [The influence of the convention for the protection of human rights and fundamental freedoms on the jurisprudence of administrative courts in the context of the right to a fair trial]
    research article
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (4) : mokslinių straipsnių rinkinys = Security of society and public order : proceedings of scientific articles (4) / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas : [Elektroninis išteklius]. - 1 elektron. opt. diskas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2010, [Nr.] (4)., p. 161-174
    Teisė į teisingą teismą užima ypatingą vietą Konvencijoje tiek dėl įtvirtintos teisės reikšmingumo, tiek dėl su ja susijusių kreipimųsi ir jurisprudencijos gausos. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisė į teisingą teismą užima tokią svarbią vietą demokratinėje visuomenėje, kad Konvencijos 6 straipsnio siaurinamasis aiškinimas negali būti pateisinamas. Straipsnyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos analizės pagrindu tyrinėjamos Konvencijos 6 straipsnio taikymo administracinių teismų praktikoje tendencijos, analizuojama, kaip Konvencijos taikymas konkrečiose administracinėse bylose lemia administracinių teismų praktiką asmens teisės į teisingą teismą užtikrinimo srityje, analizuojama kaip administraciniai teismai derina Konvencijos ir nacionalinės teisės nuostatas, vertinama, ar ši administracinių teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ir taikydamas Konvencijos nuostatas, jas aiškina nenukrypstamai laikydamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Tais atvejais, kai nacionalinėje teisėje nepakankamai užtikrinamas Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas, administraciniai teismai tiesiogiai taiko Konvencijos nuostatas.
      1  1
  • Publication
    Implementation Issues of Article 2 (The Right To Life) of the European Convention on Human Rights in Respect of Public Safety Protection
    [Europos žmogaus teisių konvencijos 2 straipsnio (teisė į gyvybę) įgyvendinimo problemos Visuomenės saugumo kontekste]
    research article;
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (3) = Security of Society and public Order : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas, 2010., p. 36-50
    The European Convention For Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, signed in 1950, has become notably important legal instrument for protection of human right in all member states of Council of Europe. The Convention is binding on domestic courts and national public authorities, it is directly applicable, i.e. the person whose right protected under Convention are violated has a possibility to protect them invoking in national courts, and the domestic courts have an obligation to apply the provisions of the Convention in their jurisprudence. The right to life (Article 2 of the Convention) is one of the most fundamental right of each human being. The states have taken positive obligations to protect the right to life of all persons under its jurisdiction, and negative obligations not to deprive anyone’s life by active measures of the state’s authorities. The article analyzes the content of right to life and its scope, also the possibilities to impose restrictions and derogations from this right in respect to protection of public safety. The European Court of Human Right formed practice according which the obligation of the state to justify the use of lethal force by absolute necessity and unquestioned public demand is particularly foreseen. The burden of proof in those cases also is on the states, which likewise have the obligation to perform thorough and independent investigation due to each occurrence of use of lethal force by its authorized representative (official or other agent of the state). The noncompliance with any of abovementioned requirements according the formed by the European Court of Human Rights practice is considered as a violation of the right to life. The article presents and analyzes the numerous practice of European court of Human Rights related to violations of the right to life.
      3  2