Išplėstinės slaugos praktikos integracija slaugos vadovų požiūriu
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-749
Visiška integracija į sveikatos priežiūros sistemą reiškia, kad išplėstinės praktikos slaugytojo vaidmuo yra pilnai išnaudojamas sveikatos priežiūros sistemoje. Nors išplėstinės praktikos slaugytojų darbas yra veiksmingas, tačiau visiška šio vaidmens integracija į sveikatos priežiūros sistemą ne visuomet yra įgyvendinama, o jų vaidmenys vystomi nepakankamai. Visiška šio vaidmens integracija negali įvykti, jei vaidmuo nėra gerai išvystytas ir įgyvendintas. Tyrimo objektas – išplėstinės slaugos praktikos integracija. Darbo tikslas – įvertinti išplėstinės slaugos praktikos integracijos galimybes slaugos vadovų požiūriu. Uždaviniai: 1) Apžvelgti teisės aktus reglamentuojančius išplėstinės slaugos praktiką tarptautiniu ir nacionaliniu mastu. 2) Išanalizuoti išplėstinės slaugos praktikos integracijos teorinius aspektus; 3) Ištirti slaugos vadovų požiūrį į išplėstinės slaugos praktikos integracijos kliūtis; 4) Įvertinti išplėstinės slaugos praktikos integracijos galimybes slaugos vadovų požiūriu. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų ir teisės aktų analizė, statistinė duomenų analizė, anketinės apklausos metodas. Išvados. Lietuvoje išplėstinės slaugos praktika yra įgyvendinama nepakankamai. Pokyčiai vyksta pakankamai lėtai, o tai galima traktuoti, kaip problemą, siekiant užtikrinti visapusę išplėstinės slaugos praktikos integraciją Lietuvoje. Mokslinėje literatūroje yra išskiriami įvairūs veiksniai, siejami su išplėstinės praktikos slaugytojų integravimu į sveikatos priežiūros sistemą: akcentuojamas išsilavinimas ir mokymai, integracijos ir vaidmens planavimas bei įgyvendinimas, sveikatos priežiūros aplinkos palaikymas, tarpprofesiniai santykiai ir komandinė parama, organizacinės ir bendradarbiavimo kultūros stiprinimas, slaugos lyderystė, tarpsektorinė partnerystė ir teigiamas vadovybės požiūris. Atliktus tyrimą nustatyta, kad sėkminga išplėstinės praktikos integracija priklauso ne nuo vieno veiksnio raiškos, bet nuo viso jo rinkinio. Tik užtikrinus, kad egzistuoja slaugos vadovų ir sveikatos politikų įsitraukimas, supratimas apie šį vaidmenį, vykdoma lyderystė, tinkamai reglamentuoti įstatymai ir paskirtas adekvatus finansavimas, galima užtikrinti sėkmingą išplėstinės slaugos praktikos įgyvendinimą. Aukštesnes pareigas užimantys respondentai geriau supranta sėkmės veiksnių raišką, siekiant išplėstinės praktikos slaugos integracijos. Žinių apie išplėstinės slaugos praktikos vaidmenis kūrimas, komunikavimas ir įstaigų strategijos šiuo klausimu yra aktualus, siekiant integracijos, tačiau pastebima, kad šie aspektai nėra vykdomi tinkamai. Tiriamose įstaigose trūksta komunikacijos apie išplėstinės praktikos slaugytojo pareigybę, o taip pat trūksta ir strateginių dokumentų ją apibrėžiančių. Siekiant išplėstinės slaugos praktikos integracijos yra svarbu sutarti dėl pagrindinių kompetencijų, kurias turėtų atlikti slaugytojas bei vystyti šį vaidmenį. Tačiau respondentų atsakymai pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygį skiriasi.
Full integration into the health care system means that the role of the nurse in advanced practice is fully exploited in the health care system. Although the work of nurses in advanced care is effective, the full integration of this role into the health care system is not always achievable and their roles are underdeveloped. Full integration of this role cannot take place if the role is not well developed and implemented. The object of the research is the integration of advanced nursing practice. The aim of the study was to evaluate the possibilities of integration of advanced nursing practice from the point of view of nursing managers. Objectives: 1) To review the legislation governing the practice of advanced care at the international and national level. 2) To analyze the theoretical aspects of the integration of advanced nursing practice; 3) To explore the attitudes of nursing managers towards barriers to the integration of advanced nursing practices; 4) To evaluate the possibilities of integration of advanced nursing practice from the point of view of nursing managers. Research methods: analysis of scientific literature, analysis of documents and legal acts, statistical data analysis, questionnaire survey method. Conclusions. In Lithuania, the practice of advanced care is insufficiently implemented. Changes are slow, which can be seen as a problem to ensure the full integration of advanced nursing practice in Lithuania. The scientific literature highlights various factors related to the integration of advanced care nursing into the health care system: emphasis is being put on education and training, planning and implementation of integration and role, maintenance of the health care environment, interprofessional relationships and team support, strengthening organizational and collaborative culture, nursing leadership, intersectoral partnership and a positive management attitude. The study found that the successful integration of advanced practice does not depend on the expression of a single factor, but on its whole set. Only by ensuring the involvement of care managers and health policy makers, awareness of the role, leadership, and adequate funding can the successful implementation of advanced care practices be assured. Respondents in higher positions have a better understanding of the expression of success factors for the integration of advanced practice nursing. The development of knowledge about the roles of advanced nursing practices, communication and institutional strategies in this regard are relevant to integration, but it is noted that these aspects are not being addressed properly. There is a lack of communication about the position of nurse in advanced practice in the researched institutions, as well as a lack of strategic documents defining it. In order to integrate advanced nursing practices, it is important to agree on and develop the key competencies that a nurse should perform. However, respondents’ responses vary by level of personal health care facility.