Šiame darbe, remiantis teorine literatūros analize, sukurtas sąmokslo naratyvų analitinis modelis, kuris empiriškai pritaikytas analizuoti Lietuvos žiniasklaidos publikacijas, kuriose perteikiama Dainiaus Kepenio viešoji komunikacija. Politinėje komunikacijoje plintantys sąmokslo naratyvai gali prisidėti prie alternatyvių politinės realybės interpretacijų formavimo ir nepasitikėjimo institucijomis stiprinimo. Tyrimo tikslas – konceptualizuoti sąmokslo naratyvų struktūrą politinėje komunikacijoje ir identifikuoti pagrindinius jų elementus bei funkcijas. Tyrime taikyta mišri tyrimo metodologija, derinant teorinės literatūros analizę, kiekybinę medijų duomenų analizę ir kokybinę turinio analizę. Kiekybinė ir kokybinė analizė atliktos remiantis „Mediaskopo“ duomenimis 2018–2025 m. laikotarpiu. Kiekybinė analizė apėmė 5003 įrašus, o kokybinei analizei pasirinktos Delfi.lt publikacijos, sudariusios didžiausią tiriamojo laikotarpio publikacijų dalį ir leidusios išvengti besidubliuojančio turinio skirtinguose informacijos sklaidos kanaluose. Literatūros analizės pagrindu sukurtas analitinis modelis leido identifikuoti pagrindinius sąmokslo naratyvų konstrukcinius elementus politinėje komunikacijoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad sąmokslo naratyvų elementai Dainiaus Kepenio komunikacijoje pasireiškia fragmentiškai – jie nustatyti 15 iš 78 analizuotų publikacijų, o dažniausiai identifikuoti institucijų delegitimizavimo, emocinės mobilizacijos ir piktavališkų veikėjų konstravimo elementai. Svarbiausias šio tyrimo rezultatas – sukurtas analitinis modelis, kuris gali būti taikomas tiriant sąmokslo naratyvus įvairiuose politinės komunikacijos kontekstuose.

-.

-.

Magistro baigiamojo darbo „Kompiuterinių nusikaltimų Lietuvoje kriminologiniai aspektai“ tikslas – ištyrus kompiuterinių nusikaltimų Lietuvoje kriminologinius aspektus pateikti siūlymų jų prevencijai. Baigiamajame darbe atskleidžiama kompiuterinių nusikaltimų sampratą, analizuojamas šių nusikalstamų veikų tarptautinis teisinis reguliavimas bei teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikos teisėje. Didelis dėmesys skiriamas kompiuterinius nusikaltimus darančių asmenų charakteristikai, jų ryšiui su auka, bei kompiuterinių nusikaltimų raiškai 2020 – 2025 m. laikotarpiu, atskleisti. Nagrinėjami veiksniai lemiantys kompiuterinių nusikaltimų nusikalstamumą, pabrėžiant technologinių, socialinių, ekonominių ir teisinių veiksnių įtaką kompiuterinių nusikaltimų paplitimui. Analizuojamos Lietuvoje taikomos prevencijos ir kontrolės priemonės kovai su kompiuteriniais nusikaltimais, akcentuojant visuomenės švietimo ir informavimo, dirbtinio intelekto panaudojimo, naudą. Atliktas ikiteisminio tyrimo tyrėjų, atliekančių kompiuterinių nusikaltimų tyrimus, kokybinio tyrimo interviu būdu gautų atsakymų analizė. Susisteminus tyrimo metu gautą informaciją, pateikiamos išvados ir pasiūlymai kompiuterinių nusikaltimų prevencijos ir kontrolės tobulinimui.

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojama skaitmeninės diskriminacijos problema dirbtinio intelekto sistemų taikymo kontekste, siekiant įvertinti jos pasireiškimo formas ir teisinio reguliavimo pakankamumą. Analizuojamas skaitmeninės diskriminacijos reiškinys darbo rinkoje, paslaugų administravimo, sveikatos priežiūros ir teisingumo srityse, daugiausia dėmesio skiriama skiriant netiesioginei diskriminacijai, kylantiems dėl algoritminio šališkumo ir istorinių duomenų naudojimo sprendimų priėmimo. Empirinėje dalyje analizuojami praktiniai atvejai (Amazon atrankos sistema, SyRI, COMPAS ir sveikatos priežiūros algoritmai), atskleidžiantys sistemines diskriminacijos rizika ir struktūrinės skaitmeninės nelygybės pobūdį. Darbe taip pat vertinami skaidrumo, paaiškinamumo ir proporcingumo principai kaip esminiai žmogaus teisių apsaugos instrumentai automatizuotų sprendimų priėmimo procesuose. Pabaigoje pateikiamos rekomendacijos nacionalinei teisėkūrai, orientuotos į skaidrumo didinimą, algoritminių sistemų priežiūros stiprinimą, asmens teisių apsaugos užtikrinimą bei tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama suaugusiųjų neformalaus švietimo finansavimo modelių įtaka švietimo prieinamumui. Nagrinėjama kaip valstybės pasirinktas finansavimo modelis gali daryti įtaką švietimo prieinamumą. Pirmoje magistrinio darbo dalyje aprašoma neformalaus suaugusiųjų švietimo finansavimo ypatumai, pateikiami finansavimo šaltiniai ir metodai. Toliau pateikiama neformalaus suaugusiųjų švietimo finansavimo modelių klasifikacija, finansavimo modelių tipai ir jiems būdingi bruožai. Nagrinėjamas suaugusiųjų neformalaus švietimo teorinė samprata. Antroje darbo dalyje pateikiama parengta suaugusiųjų neformalaus švietimo finansavimo modelių įtakos prieinamumui metodika. Galutinėje, trečiojoje, darbo dalyje atliekama suaugusiųjų neformalaus švietimo finansavimo modelių Europos Sąjungos valstybėse lyginamoji analizė ir NSŠ finansavimo modelių įtakos švietimo prieinamumui vertinimas.

Baigiamojo magistro darbo tema „Mokinių iš nepalankios socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos ugdymosi pasiekimų gerinimo galimybės: Utenos rajono mokyklų atvejis“. Nepalanki mokinių socialinė, ekonominė ir kultūrinė (toliau SEK) aplinka turi aiškias sąsajas su mokinių pasiekimais. Lietuvoje mokinių iš nepalankios socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos (SEK) mokinių pasiekimus siekiama gerinti per mokyklos, mokytojų pridėtinės vertės didinimą, kas neabejotinai teisinga. Kaip svarbūs kriterijai, turintys įtakos mokinių pasiekimams yra mokyklos ir mokytojo pasirengimo lygmuo, todėl mokyklos vadovo veikla ir galimybės suformuoti pasiekimų gerinimo veiksnius sudaro baigiamojo magistro darbo naujumą ir aktualumą. Darbo problema formuojama probleminiais klausimais: Kokios priežastys dažniausiai turi įtakos, nepalankios SEK aplinkos mokinių pasiekimams? Kokie mokyklų taikomi ugdymą(si) įgalinantys veiksniai ir priemonės padėtų pagerinti nepalankios SEK aplinkos mokinių pasiekimus? Kokią įtaką gali turėti mokyklų vadovai gerinant nepalankios SEK aplinkos mokinių pasiekimus? Tyrimo tikslas – ištirti mokinių iš nepalankios socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos ugdymosi pasiekimų gerinimo galimybes, atskleidžiant pagrindines mokyklų veiksnių sąlygas bei priemones, didinančias jų mokymosi rezultatus ir ugdymosi patirtį. Tikslui pasiekti kelti šie uždaviniai: 1. Pateikti nepalankios SEK aplinkos apibrėžtį, 2.Išanalizuoti mokinių iš nepalankios socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos ugdymosi pasiekimus lemiančius veiksnius. 3.Identifikuoti mokyklų veiklos strategijas ir priemones, skatinančias šių mokinių mokymosi rezultatų gerėjimą. 4.Atlikus empirinį tyrimą identifikuoti nepalankios SEK aplinkos mokinių pasiekimų gerinimo galimybes Utenos rajono mokyklose bei parengti pasiūlymus, kaip optimizuoti mokinių iš nepalankios aplinkos ugdymosi pasiekimus. Tyrimo objektas: Mokinių iš nepalankios SEK aplinkos pasiekimų gerinimo galimybės. Tyrimo metu naudoti mokslinės literatūros analizė, tarptautinių mokinių tyrimų analizė, pusiau struktūruoto interviu ir turinio analizės metodai. Atlikus tyrimą gautos esminės išvados: Atlikus empirinį tyrimą nustatyta kad svarbiausios žemų pasiekimų priežastys yra tėvų palaikymo nebuvimas, prastas tėvų pavyzdys, mokinių nesaugumas, finansinių lėšų stygius šeimoje, menkas valstybės dėmesys nepalankios SEK aplinkose gyvenantiems mokiniams ir pačių mokinių elgesys. SEK komponentai, kurie turi nepalankią įtaką žemiems mokinių pasiekimams yra: tėvų išsilavinimas, dėmesys vaikui šeimoje, tėvų pajamos, tėvų žalingas gyvenimo būdas, tėvų pavyzdys bei tėvų profesija ir amžius. Palankią įtaką mokinių pasiekimams turi šie SEK komponentai: tėvų išsilavinimas, šeimos santykiai, tėvų profesija, gyvenamoji vieta, šeimos sudėtis, specialistų pagalbos priėmimas, saugi aplinkai, mokyklos įtaka. Empirinio tyrimo metu nustatytos nepalankios SEK mokinių pasiekimų gerinimo galimybės mokyklos kaip organizacijos lygiu: palaikanti mokyklos aplinka, sudominanti veikla, papildomos konsultacijos ir mokymai, švietimo pagalba mokiniui, darbas su šeima, įvairios valstybės remiamos priemonės, parama mokytojui. Mokytojo lygmeniu pagalba gerinant mokinio pasiekimus gali būti tokia: mokytojo kuriama mokyklos aplinka, emociškai palankūs santykiai su mokiniu, individuali pagalba, bendradarbiavimas su dalykų mokytojais, specialistais. Mokinio lygmens galimybės pasiekimams gerinti: pagalbos siekis, palankių santykių palaikymas, mokinio vidinė motyvacija, pagalba draugui.

Magistro darbe nagrinėjamas skaitmeninių technologijų inovacijų diegimo procesas Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose. Darbo aktualumas grindžiamas naujų skaitmeninių technologijų svarba šiuolaikiniame pasaulyje ir jų įtaka ugdymo kokybei. Teorinėje dalyje daugiausia dėmesio skiriama švietimo inovacijų sampratai, skaitmeninių technologijų vaidmeniui ugdymo procese ir inovacijų diegimo teorijoms. Technologijų priėmimo modelyje (TAM) daug dėmesio skiriama formuojamos veiksmingų skaitmeninių technologijų diegimo strategijų formavimui, o Rogers inovacijų difuzijos teorijoje analizuojamas inovacijų priėmimas organizacijoje. Empiriniais tyrimais įrodyta, kad mokyklose dažniausiai naudojamos skaitmeninės priemonės gali pagerinti ugdymo kokybę. Tačiau virtualios mokymosi platformos ar kitos inovatyvios skaitmeninės technologijos yra naudojamos retai, dėl netinkamos techninės infrastruktūros, mokytojų skaitmeninių gebėjimų nepakankamumo ir strateginio vadovavimo spragų. Darbo išvadose pabrėžiama būtinybė nuosekliai modernizuoti infrastruktūrą, stiprinti strateginį skaitmeninių technologijų diegimo planavimą, rengti tikslinius praktinius mokymus mokytojams. Rekomendacijose akcentuojamas tvarus ir veiksmingas skaitmeninių technologijų naudojimas mokyklose, siekiant ugdymo kokybės gerinimo.

Baigiamojo magistro darbo tema „Mokyklos komunikacija bendradarbiaujant su tėvais mažų miestelių ugdymo įstaigose: Pakruojo rajono atvejis“. Komunikacija gali užtikrinti, kad visos suinteresuotos mokyklos bendruomenės grupės viską supras vienodai. Sėkmingo komunikacijos modelio bendradarbiaujant su tėvais paieškos suformuoja mokslinį baigiamojo darbo aktualumą. Darbo problema formuojama probleminiais klausimais: Kokie bendradarbiavimo su tėvais būdai padėtų užtikrinti efektyvią komunikaciją? Kokios mokyklos vadovų įgyvendinamos priemonės padėtų formuoti mokyklos ir tėvų komunikacijos sistemą? Tyrimo tikslas - ištirti ir įvertinti mokyklų komunikacijos su tėvais procesus mažų miestelių bendrojo ugdymo įstaigose, remiantis Pakruojo rajono atvejo analize, siekiant nustatyti veiksmingumo veiksnius ir pateikti tobulinimo pasiūlymus. Tikslui pasiekti kelti šie uždaviniai: 1.Apibrėžiant komunikacijos ir bendravimo sampratas aptarti šių veiksnių svarbą ugdymo įstaigos veiklai remiantis švietimo vadybos ir komunikacijos teoriniais pagrindais. 2.Identifikuoti mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo poreikį, aptarti galimas bendradarbiavimo formas. 3.Pasitelkiant empirinį tyrimą įvertinti ugdymo įstaigų vadovų požiūrį į esamą komunikacijos situaciją mokyklose. 4.Pasiūlyti rekomendacijas efektyvesniems mokyklos ir tėvų komunikacijos modeliams sukurti, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus. Tyrimo objektas: mokyklos komunikacija bendraujant su tėvais. Tyrimo metu naudoti mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruoto interviu ir turinio analizės metodai. Atlikus tyrimą gautos esminės išvados. Išanalizavus Pakruojo rajono mokyklų vadovų nuomonės tyrimą nustatyta, kad įgyvendinant efektyvią mokyklos ir tėvų komunikaciją su tėvais bendraujama pasitelkus elektroninius dienynus, socialinius tinklus, internetinėje svetainėje teikiama informacija, elektroninį paštą, pokalbius telefonu. Įgyvendinamos įvairios bendravimo formos: individualūs pokalbiai, tėvų susirinkimai, šventės ir renginiai, trišaliai pokalbiai, konsultacinės dienos, atvirų durų dienos. Pakruojo rajono mokyklų efektyviai komunikacijai įgyvendinti įtakos turi šie veiksniai: tėvų įsitraukimas į mokyklos veiklą dalyvaujant bendruose renginiuose, projektuose, šventėse ir išlaikant abipusę komunikaciją, darbuotojų lojalumas įstaigai ir motyvacija bei asmeninės savybės, padedančios bendrauti. Mokyklose sudaryta galimybė keistis nuomonėmis, naudoti informacines technologijas, suformuotos komunikacijos tradicijos, mokyklos kultūra. Įstaigų vadovų įtaka efektyvios komunikacijos įgyvendinimui pasireiškia su kolektyvu aptariant komunikavimo sistemas ir būdus, vadovaujantis parengtomis tvarkomis ir taisyklėmis, organizuojant informacinius susirinkimus, atnaujinant žinias, naudojant šiuolaikines medijas, vadovaujantis pasidalytos lyderystės principais.

Magistro baigiamojo darbo „Vadovo lyderystės raiška įgyvendinant pokyčius ikimokyklinio ugdymo įstaigoje: Utenos rajono atvejis“ Aktualumas. Lietuvoje išgyvena nemažai pokyčių šiuolaikiniame švietimo kontekste. Kiekviena įstaiga susiduria su poreikiu pasirengti įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, privalomojo ugdymo amžiaus ankstinimui, atnaujintos priešmokyklinio ugdymo ir atsinaujinančių ikimokyklinio ugdymo programų įgyvendinimui. Pokyčių procese itin svarbus vaidmuo tenka įstaigų vadovų lyderystei. Tyrimo objektas: Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo lyderystės raiška Tyrimo tikslas: nustatyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo lyderystės raiškos požymius, reikalingus įgyvendinant pokyčius įstaigoje. Uždaviniai: 1.Išnagrinėti lyderystei būdingas kompetencijas ir gebėjimų spektrą, aptariant lyderystės sąvokas, modelius, principus, raiškos ypatumus, kompetencijas; 2.Išanalizuoti teoriniu aspektu ugdymo įstaigų vadovų lyderystės galimybes pokyčių kontekste; 3.Apibūdinti pokyčius ikimokykliniame ugdyme aptariant privalomojo ugdymo ankstinimo situaciją, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo siekį, ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimo proceso ypatumus; 4.Identifikuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams reikalingus lyderystės raiškos elementus: asmenines savybes, naudojamas priemones, būdus, padedančius ikimokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendinti pokyčius. Darbe taikyti metodai: mokslinės literatūros analizė, strateginių dokumentų ir teisės aktų analizė, struktūruotas interviu, turinio (content) analizė. Atlikus empirinį tyrimą gautos esminės išvados: sėkminga lyderystė pasireiškia aiškiai komunikuojant, pasidalijant darbus, vadovaujantis žinomo lyderio pavyzdžiu, akcentuojant pasiektą tikslą, įvertinant sekėjus; ikimokyklinio ugdymo įstaigų lyderiams svarbiausios asmeninės savybės yra organizaciniai gebėjimai, mokymosi siekis, komunikaciniai gebėjimai, drąsa, konfliktų valdymas ir empatija; ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai savo asmeninę lyderystės raišką įgyvendina bendradarbiaudami, puoselėdami pasitikėjimu grįstus santykius, siūlydami naujas iniciatyvas, idėjas, taikydami motyvacines priemones, rodydami asmeninį pavyzdį ir taikydami komandinio darbo metodus bei teikdami reikalingą pagalbą; ikimokyklinio ugdymo įstaigoms svarbūs ir reikšmingi pokyčiai yra itraukiojo ugdymo principų įgyvendinimas, ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimas bei jaučiama socialinio konteksto kaita; atnaujinant ikimokyklinio ugdymo programas vadovo lyderystė pasireiškia formuojant komandas, motyvuojant ir palaikant darbuotojus, organizuojant ir planuojant veiklas; Vadovo lyderystė pokyčių įgyvendinimo sėkmei pasireiškia asmeniniu nusiteikimu pokyčiui ir darbuotojų nuteikimu veiklai.