Valstybinių teatrų veiklos administracinis teisinis reguliavimas: problemos ir galimi sprendimo būdai

Nepaisant to, kad kartais yra neigiamos kultūros ir teisės sąsajos, reikia pripažinti, kad šios sritys sąveikauja ir kultūra visgi yra teisiškai valdoma. Kultūros srities institucijos, kurios naudojasi įvairios apimties savireguliacijos teise, yra reguliuojamos valstybės naudojamomis priemonėmis, kurios esmės gali būti skiriamos į keturias grupes: teisinės, politinės, socialinės ir ekonominės. Visos priemonės yra labai svarbios ir efektyvus administracinis teisinis reguliavimas gali egzistuoti tik tinkamai suderinus reguliavimo priemonių sistemą bei derinant jos veikimą su reguliavimo metodų sąveikos parinkimu. Nagrinėtinas valstybinių teatrų veiklos administracinis teisinis reguliavimas, kuris nėra toks paprastas bei tikslingas kaip gali atrodyti neįsigilinus į atitinkamus teisės aktus. Analizuojant įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus kyla klausimas dėl to, ar valstybinių teatrų veiklai priskiriamas reguliavimas yra ydingas iš esmės ar tik netinkamai pritaikomas praktikoje. Atsakymo į šį klausimą buvo siekta nagrinėjant teisės aktus bei apklausiant valstybinių teatrų atstovus bei šioje srityje dirbančius ekspertus, taip pat analizuojant praktiškai egzistuojančią valstybinių teatrų sistemą ir teatrų vidinę organizaciją. Gauti duomenys ir apibendrinti rezultatai leido prieiti prie suformuluotų išvadų bei pasiūlymų, kuriais siūloma tobulinti valstybinių teatrų veiklos administracinį teisinį reguliavimą.

Nevertheless the coherence between culture and law is sometimes denied, it has to be acknowledged that the two fields interact and that culture is legally administrated. The cultural institutions, that exercise a right of self regulation in a different extent, are administered by the state which uses four different means of regulation: legal, political, social and economical. These means are effective and very important for the existence of administrative legal regulation. They are systematically harmonized and tuned-up with a proper interface of the regulatory methods. The administrative legal regulation of the public theatres isn’t such an easy task as it may seem when the analysis of the legal acts, examined in this work is considered. Also, a question arises from the legal research, which is whether the legal administrative regulation of the public theatres is essentially vicious or just wrongly applied in practice. The answer to this main question was carried out by analyzing assorted laws, asking experts and public theatre employees to take surveys, studying the practically existing system of public theatres and their inner set-up. The obtained data and summarized results allow to draw conclusions and suggestions, which propose the ways to improve the administrative legal regulation of the public theatres.