Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi Europos Bendrijų konkurencijos teisėje: atsisakymas tiekti
Berberaušaitė, Giedrė |
Vėgėlė, Ignas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Banevičienė, Anželika | Recenzentas / Rewiewer |
Ravluševičius, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gabartas, Herkus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šaltinytė, Loreta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Peciukonienė, Ieva | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Atsisakymo bendradarbiauti bylose taikytinų sąlygų susisteminimas ir jų ryšio su skirtingomis atsisakymo bendradarbiauti formomis nustatymas, manytina, yra esminė prielaida siekiant nubrėžti pagrįstą ribą tarp dominuojančio ūkio subjekto teisėto atsisakymo bendradarbiauti ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Atitinkamai magistro baigiamaje darbe, priešingai paplitusiai kazuistinei atsisakymo bendradarbiauti atvejų analizei, apibendrintai įvardijamos ir nagrinėjamos sąlygos, reikšmingos sprendžiant ar atsisakymas bendradarbiauti konkrečiu atveju laikytinas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Magistro baigiamajame darbe patvirtinama hipotezė, kad visose atsisakymo bendradarbiauti bylose, įskaitant esminių išteklių ir atsisakymo suteikti intelektinės nuosavybės teisių licenciją atvejus, išpildytinos dvi kertinės – prašomo tiekti ištekliaus būtinumo ir konkurencijos pašalinimo – sąlygos. Daroma išvada, kad tik patenkinus šias dvi sąlygas galima tolesnė atsisakymo bendradarbiauti situacijos analizė sprendžiant, ar konkrečiu atveju ūkio subjekto atsisakymas bendradarbiauti laikytinas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Darbe taip pat prieinama prie išvados, kad konkurencijos teisėje nėra konceptualaus skirtumo tarp esminių išteklių, atsisakymo suteikti intelektinės nuosavybės teisių licenciją ir kitų atsisakymo bendradarbiauti bylų tiek įvardijant atitinkamas bylas kaip atstovaujančias vienai iš atitinkamų doktrinų, tiek taikomų sąlygų atžvilgiu. Magistro baigiamąjį darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjama atsisakymo bendradarbiauti bylų samprata, formos, kuriomis atsisakymas bendradarbiauti pasireiškia, taip pat esminių išteklių ir atsisakymo suteikti intelektinės nuosavybės teisių licenciją atvejai atsisakymo bendradarbiauti bylų visumos kontekste. Antrojoje dalyje nagrinėjamas klausimas, ar tikslinga atsisakymo bendradarbiauti atvejus skirti į atsisakymą pradėti tiekti ir esamo tiekimo susitarimo nutraukimą, taip pat analizuojamos konkrečios atsisakymo bendradarbiauti bylose keliamos sąlygos: prašomo tiekti ištekliaus būtinumo, konkurencijos pašalinimo, objektyvaus pateisinimo ir našumo nebuvimo, žalos vartotojams, ir neleidimo rinkai pristatyti naujo produkto sąlygos. Magistro baigiamojo darbo analizė ir išvados gali būti pasitelkti ir naudingi tiek konkurencijos teisės nuostatas taikančioms institucijoms identifikuojant atvejus kada ūkio subjekto atsisakymas bendradarbiauti yra normali verslo praktika, o kada piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, tiek konkrečius komercinius veiksmus planuojantiems ūkio subjektams, siekiantiems teisinio tikrumo, kad jų veiksmai vėliau nebus pripažinti neteisėtais.
The essential premise when drawing a line between the legitimate refusal to deal by a dominant undertaking and its abuse of a dominant position is to file the conditions to be satisfied in refusal to deal cases and to understand their relations with different forms of refusal to deal. Therefore contrary to the common incidental analysis of refusal to deal cases, in this master thesis the conditions which are significant when deciding if refusal to deal in a specific case is to be considered abuse of a dominant position are identified and analyzed as a whole. In a master thesis the hypothesis is confirmed that in all refusal to deal cases, including essential facilities and refusal to licence intellectual property rights cases, two crucial conditions are to be satisfied – indispensability of an input and elimination of competition. The conclusion is drawn that only after satisfying these two conditions further analysis of a refusal to deal situation shall be carried on in order to decide if a refusal to deal by an undertaking is to be considered an abuse of a dominant position. The conclusion also drawn is that there is no conceptual distinction between essential facilities, refusal to licence intellectual property rights and other refusal to deal cases when attributing them to one of the respective doctrines and when identifying the conditions to be satisfied. Master thesis consists of two parts. First part analyses the concept of refusal to deal cases, different forms which refusal to deal can take, also essential facilities and refusal to licence intellectual property rights situations in the context of the entirety of refusal to deal cases. Second part analyses a question whether it is reasonable to draw a distinction between refusal to start supplying and termination of existing supply relationship, and also examines specific conditions satisfaction of which is sought in refusal to deal cases: indispensability of an input, elimination of competition, absence of objective justification and efficiencies, consumer detriment, and preclusion of delivering a new product to the market. Analysis and conclusions of the master thesis may be invoked and considered useful by competition law enforcement institutions to identify when refusal to deal by an undertaking is a normal business practise and when it is an abuse of a dominant position, as well as by undertakings who plan their commercial activities and seek legal certainty that their actions will not be considered illegal in the future.