Ekonominiai klimato kaitos švelninimo instrumentai ir jų vertinimas Lietuvoje

Klimato kaita ir jos švelninimo instrumentų įgyvendinimas yra prioritetinis visų pasaulio šalių tikslas. Šiuo metu yra taikoma daug įvairių klimato kaitos švelninimo instrumentų, skirtų atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo didinimui, energijos tiekimo patikimumui ir kt., kuriuos plačiai nagrinėja daugelis pasaulio mokslininkų. Magistro baigiamojo darbo tikslas buvo apžvelgti Lietuvoje šiuo metu taikomus ekonominius klimato kaitos švelninimo instrumentus bei juos kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti. Iškeltam tikslui pasiekti suformuluoti uždaviniai: apžvelgti moksline literatūroje nagrinėjamus pagrindinius klimato kaitos švelninimo instrumentų taikymo teorinius aspektus; išnagrinėti pagrindinius klimato kaitos švelninimo instrumentus, taikomus Lietuvoje; įvertinti klimato kaitos ekonominius instrumentus įtakojančiais šiltnamio efektą sukeliančių dujos sumažėjimą bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą Lietuvoje; sudarytu vertinimo modeliu atlikti klimato kaitos švelninimo instrumentų ekonominį vertinimą; remiantis atliktu vertinimu, pateikti išvadas. Darbo struktūrą nulėmė užsibrėžti darbo tikslai bei numatyti uždaviniai, kurių sprendimas pateikiamas trijose darbo dalyse. Pirmoje dalyje apžvelgti moklinėje literatūroje nagrinėjami pagrindiniai klimato kaitos švelninimo instrumentų taikymo teoriniai apsektai, tokie kaip klimato indikatoriai bei būklė pasaulyje ir Lietuvoje, Lietuvos darnios plėtros prioritetiniai rodikliai ir apžvelgtos ekonominius taršos reguliavimo instrumentus įdiegiančios direktyvos. Antroje dalyje nagrinėjamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų amažinimo priemonės. Atlikta klimato kaitos veiksnių PEST ir SSGG analizės. Išnagrinėti apyvartiniai taršos leidimai (ATL) ir jų įtaka ekonominiam klimato kaitos sumažėjimui. Išnagrinėti energijos vartojimo efektyvumo rodikliai bei klimato kaitos reikšmė aplinkos būklei Lietuvoje. Trečioje dalyje pateiktas ekonominių klimato kaitos švelninimo instrumentų vertinimo modelis, kuriuo remiantis atliktas ekonominių klimato kaitos švelninimo instrumentų vertinimas, taikant ekspertinio vertinimo metodą. Gauti vertinimo rezultatai patvirtina hipotezę, kad geriausias ekonominis klimato kaitos švelninimo instrumentas – prekyba apyvartiniais taršos leidimais, kuri neįtakoja elektros kainų augimo, tačiau įtakoja elektros gamybos sumažėjimui, taip pat turi teigiamą poveikį įmonių konkurencingumui, nes įmonės ATL įsigijimo kaštų neperkelia į produkcijos kainą.

Climate change and implementation of its reducing instruments is underlying goal of all countries. At present there are plenty of climate change instruments being applied which are used for increasing shifting energy resources and effectiveness of energy, reliability of energy supplying etc. that are widely discussed by many scientists all over the world. The goal of Master's thesis was a review of economical instruments for reducing climate change used in Lithuania and their quantitative and qualitative evaluation. To reach the goal following tasks were set: to survey the nonfiction theoretical aspects of using main instruments for reducing climate change; analyse the main instruments for reducing climate change that are used in Lithuania; evaluate the economical instruments for reducing climate change that affect the reduction of gas causing the greenhouse effect and development of shifting energy resources in Lithuania; to make the economical evaluation of instruments for reducing climate change with the help of created evaluating model; to make conclusion refering to the evaluation. Thesis consist of three parts that were determined by stated goals and tasks. In first part are analysed the nonfiction theoretical aspects of using main instruments for reducing climate change, such as climate indicators and state in Lithuania and all over the world, underlying rates of Lithuanian regular development. Also the directives introducing economical instruments of regulating pollution were analysed. The means of reducing gas, that cause greenhouse effect, emission are analysed in the second part. Analysis of climate change factors PEST and SSGG was made. Negotiable permissions of pollution (ATL) and their influence on reduction of economical climate change were analysed. As well as energy use effectiveness rates and climate change meaning for environment state in Lithuania. In third part there is the evaluation model of economical climate change reducing instruments given. Appealing to it the evaluation of economical climate change reducing instruments was made using the method of expertise. Evaluation results confirm the hypothesis that the best economical climate change reducing instrument is trade in negotiable permissions of pollution that does not influence the growth of electricity price but influence the reduction of elektricity production. Also has the negative effect on competitive abilities of companies because they do not shift costs of purchasing ATL to the price of production.