Oligopolijos problema Europos Sąjungos konkurencijos teisėje: lošimų teorijos perspektyva
Tyliųjų susitarimų problema oligopolijose – viena sudėtingiausių kartelių teorijoje. Nepaisant dešimtmečius trunkančių teisinių ir ekonominių tyrimų šia tema, jau kuris laikas nepasiekiama didesnio teisinio proveržio. Atsižvelgiant į tai, šioje daktaro disertacijoje siekiama išplėtoti lošimų teorijos perspektyvą ES konkurencijos teisėje. Remiantis pagrindinėmis lošimų teorijos idėjomis, įskaitant Nešo pusiausvyrą, Shapley vertę (Shapley value), liaudies teoremą (folk theorem), židininius taškus (focal points), tuščias kalbas (cheap talk), savaiminį veikimą (self-enforcement), stick and carrot bei grim trigger strategijas, kalinio dilemą ir kitas, disertacijoje atskleidžiama kaip lošimų teorija palengvina teisinę analizę. Šią naują tarpdisciplininių tyrimų kryptį galima pavadinti "teisės ir lošimų teorijos" požiūriu. Pagrindinis disertacijos teiginys – ekonominę teisės analizę ("teisės ir ekonomikos" požiūrį) vertėtų papildyti lošimų teorijos teisės analize ("teisės ir lošimų teorijos" požiūriu). Darbe taip pat pateikiama net keletas originalių teisinių sprendimų kaip pagerinti SESV 101 straipsnio įgyvendinimą ir geriau atskirti draudžiamus susitarimus ir (arba) suderintus veiksmus nuo teisėto sąmoningo paralelizmo. Ši daktaro disertacija yra pirmas sistemingas teisinis bandymas priartinti tiek nekooperacinių, tiek kooperacinių lošimų teorijas prie konkurencijos teisės ir teisinės auditorijos.