Restrictive measures in European Union law

International sanction till the late twentieth century were used mostly by UN, however along with the Maastricht Treaty new actor in the international sanction scene emerged – the EU. Along with new-found powers came great burden as EU started to impose autonomous restrictive measures independent of UN sanctions. The sanctions in EU are called restrictive measures and while sharing the same general definition are of a different character which is being further on looked at. Thesis attempts to explore the development of EU restrictive measures, their place in EU legal system, to look into how international sanctions came to the sphere of EU CFSP in a form of restrictive measures. Further on the influences on evolution of restrictive measures is analyzed and the radical changes in general understanding of restrictive measures are being presented in a form of EUCJ case law – the Kadi I and Kadi II cases are being scrutinized. It is found that until 2008 the UN was influencing the evolution of EU restrictive measures but after the facts are being analyzed in the period between Kadi I and Kadi II, the changes in the UN sanction regime as being influenced by EU are being presented and analyzed in the second part of the thesis. The third parts of thesis is exploring the implementation, monitoring and execution of restrictive measures on national level in EU and mainly finds the shortcomings in this sphere as there are no obligatory monitoring carried out as to determine how EU restrictive measures are implemented and executed in different Member States. As a particular example of Member States shortcomings in EU restrictive measures implementation is given Government of the Republic of Lithuania decree implementing Council Common position 2001/931/CFSP. After throughout analysis of EU legislation it is found that Lithuania’s implementation is flawed and based on analysis the suggestions are made as to how to improve Lithuania’s legal acts to be in line with EU legislation and the final result – draft of legislation suggested – is being presented in appendix 1 of this thesis.

Tarptautinės sankcijos iki pat dvidešimto amžiaus pabaigos buvo dažniausia naudojamos Jungtinių Tautų Organizacijos, tačiau kartu su Mastrichto Sutartimi tarptautinių sankcijų paveiksle atsirado naujas veikėjas – Europos Sąjunga. Kartu su naujomis galiomis Europos Sąjungai teko ir sunki našta, kadangi buvo pradedamos priimti savarankiškos ribojančios priemonės, kurios buvo visiškai nesusijusios su Jungtinių Tautų sankcijomis. Tarptautinės sankcijos Europos Sąjungoje yra vadinamos ribojančiomis priemonėmis, tačiau nors jų bendriniai apibrėžimai yra identiški, šie du terminai skiriasi, kas plačiau yra nagrinėjama magistriniame darbe. Magistriniame darbe yra atskleidžiamas Europos Sąjungos ribojančių priemonių vystymasis, jų vieta Europos Sąjungos teisinėje sistemoje, aptariama tarptautinių sankcijų patekimo ribojančių priemonių forma į bendros užsienio ir saugumo politikos sritį. Darbe yra analizuojama kas turėjo poveikį ribojančių priemonių vystymuisi ir visa tai yra pateikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika – Kadi I ir Kadi II bylos yra kruopščiai analizuojamos norint atskleisti šiuos aspektus. Išanalizavus medžiagą randama, kad iki 2008 m. Jungtinės Tautos turėjo didžiulę įtaką Europos Sąjungos ribojančių priemonių evoliucijoje, tačiau išnagrinėjus periodą tarp Kadi I ir Kadi II bylų ima aiškėti tendencija jog žaidimo taisyklės pasikeitė – šiuo metu Europos Sąjunga daro didžiulę įtaką permainoms vykstančios Jungtinių Tautų sankcijų santvarkoje, kas yra pateikiama antroje magistrinio darbo dalyje. Trečioji magistrinio darbo dalis tyrinėja ribojančių priemonių įgyvendinimą, stebėjimą ir vykdymą nacionaliniu lygiu, o gauti rezultatai priverčia sunerimti – iš esmės randami tik trūkumai, kadangi šiuo metu nėra atliekama ribojančių priemonių stebėsena, nėra galimybių matyti bendrą vaizdą kaip valstybės narės įgyvendina ir vykdo ribojančias priemones. Kaip konkretus ribojančių priemonių įgyvendinimo pavyzdys yra pateikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas įgyvendinantis Tarybos bendrąją poziciją 2001/931/BUSP. Lietuvos pasirinkto įgyvendinimo trūkumai yra nustatomi atlikus visapusę Europos Sąjungos teisės aktų analizę, toliau teikiami pasiūlymai kaip pataisyti esamą situaciją ir kaip turėtų atrodyti teisės aktas, kuris atitiktų galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus, ko pasėkoje magistrinio darbo priede Nr. 1 yra pristatomas teisės akto projektas atitinkantis keliamus reikalavimus.