Lietuvos nevyriausybinių organizacijų vaidmuo teikiant humanitarinę pagalbą nepaprastųjų situacijų valdymo atsako fazės metu Europos Sąjungos kontekste

Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-271

Darbo aktualumas: NVO yra vienas svarbiausių (jei ne pats svarbiausias) veikėjų humanitarinės pagalbos teikime. ECHO, kaip ES valstybių – narių humanitarinės pagalabos koordinatorius, bendradarbiauja su daugiau nei 200 įvairių organizacijų ir yra vienas didžiausių humanitarinės pagalbos teikėjų. Lietuva kaip ES valstybė – narė teikia pagalbą netiesiogiai per skiriamas įmokas į bendrą ES biudžetą ir tiesiogiai per URM (humanitarinės pagalbos koordinatorius Lietuvoje) mokamus įnašus konkrečioms organizacijoms, kurios yra ECHO partnerės. Kai kurios Lietuvos NVO yra šių partnerių – tarptautinių organizacijų (tinklų) – narės (padaliniai) Lietuvoje. Todėl aktualu suprasti, koks Lietuvos NVO vaidmuo ryškėja per įsitraukimo ir bendradarbiavimo aspektus teikiant humanitarinę pagalbą, atsižvelgiant į tai, kad tyrimų dėl Lietuvos NVO NSV konteskte nėra atlikta. Darbo problema: Kaip Lietuvos NVO įsitraukia ir bendradarbiauja teikiant humanitarinę pagalbą? Darbo tikslas: Išsiaiškinti Lietuvos NVO, teikiančių humanitarinę pagalbą, pagrindinius įsitraukimo ir bendradarbiavimo aspektus humanitarinės pagalbos srityje. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti NSV ir atsako fazės sampratas, išskiriant svarbiausius termino panašumus bei skirtumus ES ir Lietuvos atvejais, atsižvelgiant į humanitarinės pagalbos svarbą šiame kontekste. 2. Išsiaiškinti NVO sampratos svarbiausius bruožus ir per juos atsispindinčią svarbą teikiant humanitarinę pagalbą bei pagrindinius (teorijoje ryškėjančius) bendradarbiavimo su NVO aspektus ES bei Lietuvos atvejais. 3. Nustatyti, kurios Lietuvos NVO deklaruoja humanitarinę pagalbą kaip vieną iš savo veiklos sričių ir (arba) ją teikia. 4. Išsiaiškinti pagrindinius šių (nustatytų) NVO įsitraukimo aspektus teikiant humanitarinę pagalbą. 5. Išsiaiškinti, su kuriais veikėjais ir kaip šios (nustatytos) NVO bendradarbiauja humanitarinės pagalbos srityje. Darbe naudoti duomenų rinkimo ir analizės metodai: Pagrindinė duomenų rinkimo metodika buvo kokybinė tyrimo prieiga, taikant pusiau struktūruoto interviu metodą, taip pat buvo taikyta mokslinės literatūros, teisės aktų ir dokumentų analizė analizė, sisteminimas, lyginimas, apibendrinimas. Duomenų analizės metodai: interviu metu gauti duomenys nagrinėti trianguliacijos būdu derinant kokybinę ir kiekybinę turinio analizes, duomenis kategorizuojant, sisteminant, analizuojant, lyginant, apibendrinant. NVO, teikiančių humanitarinę pagalbą, nustatymas buvo vykdomas taikant internetinių tinklapių analizę, sisteminant, lyginant, apibendrinant juose pateiktus duomenis. Darbo rezultatai ir išvados: Lietuvos NVO, teikiančių humanitarinę pagalbą, vaidmuo buvo nagrinėjamas per konkrečius įsitraukimo ir bendradarbiavimo aspektus ir jį galima vertinti dvejopai. Viena vertus, vaidmuo yra brendimo stadijoje, nepasižymintis dideliu įsitraukimo ir bendradarbiavimo lygiu, ypač lyginant su daugumos organizacijų tinklų aktyvumu humanitarinės pagalbos srityje. Kita vertus, matoma, kad šios NVO turi įdirbį humanitarinės pagalbos rinkimo, teikimo atžvilgiu dėl konkrečių, aiškių procedūrų, turimos patirties bei žinių įvairiais su tuo susijusiais klausimais. Vaidmens vystymui bei didinimui iššūkius kelia konkretūs analizuoti įsitraukimo ir bendradarbiavimo veiksniai – visuomenės suvokimas ir žemas aukojimo lygis, organizacijų pajėgumai (ypač išskiriant finansavimą), nepaprastosios situacijos matomumas per visuomeninio informavimo priemones, šalies fizinis ir kultūrinis artumas, organizacijų branda humanitarinės pagalbos srityje, nacionalinių vs humanitarinių veiklos krypčių prioritetinimas, bendradarbiavimo su valdžios sektoriumi ir tarpusavyje svarba ir kt., kurių gerinimas arba keitimas galėtų lemti ir pačio vaidmens stiprėjimą, augimą.

Relevance of the topic: NGO are one of (if not the most) important player in providing humanitarian aid. ECHO, as EU members – states humanitarian aid coordinator, collaborates with more than 200 different organizations and it is one of the largest humanitarian donor in the world. Lithuania, as EU member – state, provides humanitarian aid (indirectly) through contributions to the general EU budget and (directly) via the Ministry of Foreign Affairs – humanitarian aid coordinator in Lithuania – to specific organizations that are ECHO partners. Some Lithuanian NGOs (providing humanitarian aid) are units of these ECHO partners (international organizations) in Lithuania. Therefore, it is important to understand the role of Lithuanian NGOs in providing humanitarian aid through the aspects of involvement and collaboration taking into consideration that there the research on this topic has not been conducted before. Research problem: How Lithuanian NGOs get involved and collaborate in providing humanitarian aid? Research aim: To identify the main aspects of the involvement and collaboration of Lithuanian NGOs providing humanitarian aid. Research objectives: 1. To describe the concepts of disaster management and response phase, underlying similarities and differences in the EU and Lithuanian cases and the importance of humanitarian aid in this context. 2. To ascertain the main features of NGO concept and their significance in providing humanitarian aid, as well as the main aspects of collaboration with them in the EU and Lithuania. 3. To identify Lithuanian NGOs, which declare humanitarian aid as one of their areas of activity (in theory) and (or) provide it (in practise). 4. To establish the main aspects of involvement of these (identified) NGOs in providing humanitarian aid. 5. To determine with which subjects and how these (identified) NGOs collaborate in the field of humanitarian aid. Research methods: The main methodology of data collection was qualitative research, applying the method of semi-structured interviews, as well as applied analysis, comparison, systematization, generalization of scientific literature, legal acts and documents analysis. Data analysis methods: the data obtained from interviews was analyzed by triangulation method combining qualitative and quantitative content analysis, categorizing, systematizing, comparing this data. The identification of NGOs providing humanitarian aid was done through the websites analysis, including by systematizing, comparing and summarizing the data contained therein. The results and conclusions: The role of Lithuanian NGOs providing humanitarian aid was examined through specific aspects of involvement and collaboration and it can be explain in two ways. On the one hand, the role is in its maturity stage, undistinguished a high level of involvement and collaboration, especially comparing to the activity of networks in the field of humanitarian aid. On the other hand, these NGOs have experience in organising, providing humanitarian aid because of clear procedures and knowledge on various related issues. However the development and enhancement of their role is challenged by identified factors as public awareness and low level of donation, capacities of organizations (especially related to funding), visibility of disaster in media, the physical and cultural proximity of the country, the maturity of organizations in the field of humanitarian aid, prioritization of national vs. humanitarian directions, the importance of collaboration with the government and with each other, etc. Modification or improvement of these factors could lead to the strengthening role of the NGOs.