Teisės edukologijos programos studentų žmogiškojo orumo ugdymasis aukštosios mokyklos aplinkoje

Teisės edukologijos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes teisės edukologijos programos studentų žmogiškojo orumo ugdymasis aukštosios mokyklos aplinkoje yra nauja ir Lietuvoje nenagrinėta tema. Šiuolaikinės visuomenės siekis susikurti saugią egzistencinę terpę, neatsiejamas nuo jos piliečių gebėjimų, kompetencijų, žinių apimties, sėkmės, laimės ir vertingumo jausmo. Dauguma darbe minėtų mokslininkų teigia, jog orumas yra žmogaus poreikis, jo elgesio savybės, gebėjimai bei svarbus gyvenimo kokybės ir laimės veiksnys. Orumo ugdymasis tai – asmens elgesio savybių, saviugdos, savišvietos ir holistinės kompetencijos ugdymasis. Kitų žmonių švietimas, dorovės ugdymas, sudaro galimybę kartu su kitais ugdyti savo orumą. Darbo tema - Teisės edukologijos programos studentų žmogiškojo orumo ugdymasis aukštosios mokyklos aplinkoje. Darbo objektas - teisės edukologijos programos studentų žmogiškojo orumo ugdymasis. Iškeltas darbo tikslas – atskleisti ir pagrįsti teisės edukologijos programos studentų žmogiškojo orumo ugdymąsi aukštosios mokyklos aplinkoje. Siekiant tikslo iškelti tokie uždaviniai: 1) aptarti bendrąją žmogiškojo orumo sampratą; 2) išnagrinėti studentų ugdymosi metodus ir formas; 3) išanalizuoti veiksnius, darančius įtaką teisės edukologijos studentų orumo ugdymuisi. Atsižvelgiant į darbo tikslą, formuluojama mokslinė problema: kokie veiksniai daro įtaką teisės edukologijos programos studentų žmogiškojo orumo ugdymuisi aukštosios mokyklos aplinkoje? kokia kompetencija traktuoti žmogiškojo orumo ugdymąsi? Teorinė darbo dalis susideda iš orumo sampratos analizės ir kompetencijų ugdymosi analizės. Pirmoje dalyje nagrinėjama orumo samprata įvairių mokslų kontekste: istorijos, filosofijos, teologijos, etikos, teisės, psichologijos, sociologijos ir edukologijos, išryškinamas žmogiškojo orumo fenomeno multidisciplininis konceptas ugdymosi kontekstuose. Antroje darbo dalyje aptariama ugdymosi ir mokymosi samprata, aptariami požiūriai į mokymąsi, mokymosi stiliai ir mokymosi strategijos, analizuojami ugdymosi proceso modeliai bei religinės ir ideologinės savikūros būdai. Trečioje darbo dalyje aprašomas tyrimas, siekiant atskleisti iškeltus tyrimo problemos ir empirinio tyrimo klausimus. Tyrimo imtis – 25 teisės edukologijos programos studentai, studijuojantys Mykolo Romerio universitete. Tyrimui pasirinktas teorinis mokslinės literatūros analizės metodas ir empirinis - fokus grupės interviu tyrimo metodas. Realizuoti trys tyrimo etapai, naudojant atvirų klausimų ir teiginių anketą. Empirinio tyrimo analizė leido teigti, jog orumo ugdymąsi ir norą kaupti žinias skatina modernios universiteto ir bibliotekos aplinkos bei dėstytojų profesionalumas, kompetencija ir sąžiningumas. Analizės metu išryškėjo studentus studijuoti įgalinantys veiksniai, svarbūs profesinei sėkmei ir pasitenkinimui studijų procesu bei pripažinimo ir vertinimo poreikiai. Teisės edukologijos studentų žmogiškojo orumo ugdymasis traktuojamas kaip holistinė kompetencija. Tyrimo duomenų pagrindu teikiami teisės edukologijos studentų siūlymai orumo ugdymusi ir mokymosi proceso tobulinimui aukštosios mokyklos aplinkoje Tyrimo metu atskleisti žmogiškojo orumo ugdymosi veiksniai turėtų būti naudingi studentų orumo ugdymuisi, jų saviauklai ir kompetencijų kaupimui skatinti. Tyrimo metu atskleisti žmogiškojo orumo ugdymosi veiksniai atveria galimybes aukštųjų mokyklų dėstytojams turtinti studijų programas ir edukacines mokymosi aplinkas, vystyti studentų mokymosi metakompetenciją. Bibliotekininkams, kuriantiems studentus įgalinančias studijuoti edukacines mokymosi aplinkas ir mokymosi programas, siejant su papildomų informacinio raštingumo įgūdžių ugdymosi ir gebėjimų tobulinimo galimybėmis. Taip pat atveria galimybes tobulinti universiteto nuotolinių elektroninių studijų aplinką ir teikti organizacinę paramą, siejant su papildomų kompetencijų ugdymusi ir platesnėmis pasirinkimų galimybėmis. Tyrimo rezultatai gali būti naudingi ir kitiems tyrėjams, besidomintiems žmogaus orumo ugdymu(si).

The topicality of the final Master thesis of Law Educology is relevant since the topic of self-education of human dignity of students of the study programme of Law Educology in higher school environment is new and has not been analysed in Lithuania yet. The aspiration of the modern society to create a safe existential environment for itself is concurrent and tunes with abilities, knowledge volume, success and feeling of happiness and value of its citizens. The majority of the scientists cited in the final thesis state that dignity is the need of a person, the characteristics of his/her behaviour, abilities and a very important factor of life quality and happiness. Self-education of dignity is self-education of a person’s behaviour characteristics, self-education and the holistic competence. Education of other people, moral education creates a possibility to educate one’s dignity alongside with the others. The topic of the thesis is self-education of human dignity of students of the study programme of Law Educology in higher school environment. The object of the thesis is self-education of human dignity of students of the study programme of Law Educology. The aim of the thesis is to reveal and ground self-education of human dignity of students of the study programme of Law Educology in higher school environment. The objectives of the thesis are as follows: 1) to discuss the general concept of human dignity; 2) to analyse the forms and methods of students’ self-education; 3) to analyse the factors influencing self-education of human dignity of students of the study programme of Law Educology. With reference to the aim of the thesis, a scientific problem is being formulated: what factors do influence self-education of human dignity of students of the study programme of Law Educology in higher school environment? What competence does self-education of dignity should be treated by? The theoretical part consists of the analysis of dignity concept and the analysis of competences of self-education. The first part analyses the concept of dignity in theoretical terms in the context of various sciences: history, philosophy, theology, ethics, law, psychology, sociology and educology, highlights the multidisciplinary concept of the phenomenon of human dignity in self-education contexts. The second part of the thesis analyses the concepts of learning and self-education, discusses the attitudes towards learning, learning styles and learning strategies, analyses the models of self-education process as well as the ways of religious and ideological self-design. The third part describes the research in order to reveal the posed research problem and questions of empirical research. The set of the research is 25 students of Law Educology study programme studying at Mykolas Romeris University. The research involves theoretical method of scientific resource analysis and empirical research method – focus group interview. Three stages of the research have been executed by employing a questionnaire of open questions and statements. The analysis of empirical research allowed stating that self-education of dignity and wish to accumulate knowledge is stimulated by modern university and library environments and professionalism of teachers, their competence and honesty. The analysis highlighted the factors enabling students to study that are important to professional success and study process satisfaction and the needs for recognition and value. Self-education of dignity of Law Educology students is treated like holistic competence. Based on the research data, suggestions of Educology Law students regarding self-education of dignity and the improvement of learning process in a higher school environment are presented. The factors of self-education of human dignity revealed during the research may be useful for self-education of dignity of students, their self-education and stimulation of competence accumulation. The factors of self-education of human dignity revealed during the research open up opportunities for higher school teachers to enrich study programmes and educational learning environments, develop the learning metacompetence of students. Librarians could create educational learning environments and learning programmes enabling students to study by linking them to possibilities to improve supplementary self-education of computer literacy skills and abilities. It also creates opportunities to improve the study environment of distance electronic learning at the university and to provide with organisational assistance by linking to self-education of supplementary competences and wider choice opportunities. The results of the research may also be useful to other researches interested in (self) education of human dignity. The structure of the thesis: introduction, three parts, conclusions, list of references, abstract, summary and annexes.