Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos institucionalizavimas: vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai
Staričenkaitė, Rima |
Liekis, Šarūnas | Recenzentas / Rewiewer |
Mažylis, Liudas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Kulakauskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Janužytė, Audronė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Liekis, Šarūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
ES bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) kūrimas – viena iš kontroversiškiausių sričių Europos integracijos procese. Magistro baigiamojo darbo tyrimo objektas – vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai pareigybė. Tyrimo tikslas – išnagrinėti ir įvertinti BUSP institucionalizavimo procesą įkuriant vyriausiojo įgaliotinio instituciją. Tyrimo metu siekiama įvertinti BUSP institucionalizavimo raidą, išnagrinėti vyriausiojo įgaliotinio pareigybės įsteigimo aplinkybes, jo funkcijų, įgaliojimų teisinį reglamentavimą, išanalizuoti jo santykius su kitomis ES institucijomis, jam pavaldžiomis ir padedančiomis tarnybomis, aptarti numatomas šios pareigybės reformas, taip pat išanalizuoti ir įvertinti vyriausiojo įgaliotinio Javiero Solanos 1999–2008 m. veiklą bei atskleisti Lietuvos ekspertų požiūrį į BUSP institucionalizavimą. Atliekant šį tyrimą naudojami dokumentų analizės, lyginimo ir pusiau struktūrinio interviu tyrimo metodai. Pirmame darbo skyriuje pateikiama trumpa BUSP institucionalizavimo istorinė apžvalga. Antrame skyriuje nagrinėjamos vyriausiojo įgaliotinio pareigybės atsiradimo aplinkybės, jo funkcijos ir įgaliojimai bei šios pareigybės raida. Trečiame skyriuje, remiantis ekspertų pusiau struktūrinio interviu metodu, analizuojamas Lietuvos specialistų požiūris į BUSP institucionalizavimo problemas ir perspektyvas. Remiantis atliktu tyrimu patvirtinama darbe keliama hipotezė, kad BUSP institucionalizavimas dėl ES valstybių narių siekio išsaugoti savo išimtines teises užsienio ir saugumo politikos srityje, iš vienos pusės, ir dėl bendrų institucijų poreikio vykdant bendrą politiką, iš kitos pusės, vyksta palaipsniui kuriant ir stiprinant bendras struktūras Tarybos sistemoje, nustatant lanksčias bendradarbiavimo procedūras, kartu išlaikant tarpvyriausybinį principą pagrindiniuose klausimuose. Visa tai lemia, kad palaipsniui formuojasi savita BUSP institucinė sistema. Vyriausiojo įgaliotinio BUSP pareigybė yra viena iš centrinių BUSP pareigybių. Šios pareigybės evoliucija atspindi pagrindines BUSP institucionalizavimo tendencijas: nuo kuklių pagalbos pirmininkaujančiai valstybei BUSP srityje funkcijų – iki planuojamo „tarpvyriausybinio ir viršnacionalinio“ ES užsienio reikalų ministro posto. Daroma išvada, jog dabartiniame etape reikia stiprinti vyriausiojo įgaliotinio instituciją, kad jis galėtų daryti didesnę įtaką, derinant skirtingus valstybių narių interesus, užtikrinant ES bendros užsienio ir saugumo politikos nuoseklumą ir tęstinumą bei vieningai atstovaujant ES tarptautiniuose santykiuose.
The creation of the Common Foreign and Security Policy (CFSP) of the European Union (EU) is a rather controversial issue of the European integration. The object of this master’s thesis is the office of the High Representative for the CFSP. The aim of the research is to examine the institutionalization of the CFSP and establishment of the office of the High Representative. The main tasks of this work are as follows: to examine the development of the institutionalization of the CFSP, the creation of the office of the High Representative, the regulation of his functions and responsibilities, relations with other EU institutions, subordinated and assisting agencies, the prospects of the reforms of this office, as well as the activities of the High Representative Javier Solana in 1999–2008, and Lithuanian experts’ views on the institutionalization of the CFSP. The methods of document analysis, comparison and semi-structured interview are used in this research. Chapter 1 of this work gives a short historical overview of the institutionalization of the CFSP. Chapter 2 focuses on the establishment of the office of the High Representative, his functions and responsibilities, as well as the development of this office. In Chapter 3, according to the experts’ semi-structured interviews, we examine Lithuanian specialists’ views on problems and prospects of the institutionalization of the CFSP. On the basis of this research, the following hypothesis has been confirmed: the institutionalization of the CFSP is influenced by the will of the member states to retain the decisive role in the area of the foreign and security policy, on the one hand, and by the need for common institutions while implementing common policy, on the other hand; and these factors determine that a unique institutional system is being created, which is featured by common institutions under Council system, flexible cooperation procedures and preservation of intergovernmental principle on the main issues. The High Representative is one of the central actors of the CFSP, and the evolution of this office reflects the basic tendencies of the institutionalization of the CFSP – the development from the modest functions of assisting the Presidency in the CFSP matters to the plans of creating the ‘supranational-intergovernmental’ post of the Union Minister for Foreign Affairs. We argue that the impact of the High Representative should be greater when coordinating the different interests of the member states, promoting more coherent and more continuous CFSP and representing the EU unanimously on the world stage.