„Zero Waste" taikymo ypatumai atliekų rūšiavime ir perdirbime
Klimavičiūtė, Santa |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1168
Šio darbo esminės sąvokos: zero waste, atliekų tvarkymo hierarchijos 3R, 5R, 7R, 8,0 R kaip aukščiausio lygmens atliekų tvarkymo hierarchijos samprata, Žiedinės ekonomikos samprata, Komunalinių tekstilės atliekų sąvoka. Šiame darbe atskleidžiama: zero waste ideologijos samprata. Atskleista atliekų tvarkymo hierarchijos 3R, 5R, 7R, ir 8,0 R kaip aukščiausio lygmens atliekų tvarkymo hierarchijos principinių nuostatų taikymo ypatumai, zero waste ir Žiedinės ekonomikos sampratų bei principinių nuostatų perspektyvos tvarkant tekstilės atliekų tvarkymo ypatumuose tvarkymo teisinio reguliavimo praktines problemines įžvalgos. Nagrinėjama ar nacionalinėje teisėje galiojančiuose teisės aktuose pakankamas komunalinių tekstilės atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas ar įgyvendintos teisinės nuostatos atitinka zero waste ideologijos sampratos požiūrį, metodų principines nuostatas. Zero waste nulinė atliekų kultūra, esminis tikslas įvardijamas kaip „nulis atliekų“ buityje, apimantis ne tik tinkamą atliekų rūšiavimą, mažinimą, bet tuo pat ir skatinantis kitaip pažvelgti į vartojimą, susimąstyti apie tai, ką paliksime ateities kartoms. Svarbiausia priemonė atliekų paruošimo pakartotiniam naudojimui procese yra susidariusių atliekų rūšiavimas. Atliekų tvarkymas atliekamas atsižvelgiant į atliekų tvarkymo prioritetus bei esamus aplinkosauginius reikalavimus. Atliekų tvarkymo politikos kryptys gali būti sąlygojančios grįstai labiausiai pageidaujamais sprendimais (prevencija) bei mažiausiai pageidaujamais sprendimais (šalinimas sąvartynuose). Atliekų tvarkymo sektoriaus teisės aktai įpareigoja atliekas tvarkyti taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Tvarkant atliekas skatinama laikytis atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetų, kuriuos sudaro 5R pagrindiniai principai: atsakingas vartojimas, atliekų kiekio mažinimas (prevencija), pakartotinis atliekų panaudojimas, atliekų perdirbimas, panaudojimas energijai gauti, atliekų šalinimas sąvartynuose. Žiedinės ekonomikos sąvokos samprata suvokiama, kad atliekos ne nukeliauja į augančius sąvartynus, o yra perdirbamos, pradeda ratą iš naujo. Žiedinė ekonomikos reikšmė pateikiama „skirtingai nuo „imk – gamink – išmesk“ modelio žiedine ekonomika siekiama kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį, išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu taisymu arba perdirbimu, taip pat darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, kaip alternatyva būtų gaminio įsigijimui, siūloma nuomos, skolinimo ar dalijimosi paslauga. Nagrinėjant platesnes žeidinės ekonomikos sąvokų reikšmes ir zero waste ideologijos esminius aspektus vertintina, kad šios apibrėžtys tapačios ir panašios koncepcijos principų prasme. Žiedinės ekonomikos alternatyva perspektyvi galimybė pasiekti aukšto tvarumo lygį nemažinant verslo pelningumo, nemažinant turimų produktų ir paslaugų skaičiaus. Esminis dėmesys skiriamas komunalinių tekstilės atliekų teisinio reguliavimo nacionalinėje teisėje praktiniams ypatumams, įžvalgoms ir problematikai atskleisti. Teisės normų, mokslinės literatūros bei kitų mokslinių šaltinių visumoje analizė pateikia, kad zero waste atitinkamai nacionalinėje teisėje įgyvendintas 5R atliekų hierarchijos prioritetų principinės nuostatos tekstilės atliekų tvarkymo politikoje neefektyvus, nepakankamas teisinis įpareigojimas tekstilės rūšies atliekas tvarkyti.
The key concepts of this work are: zero waste, the concept of waste hierarchy 3R, 5R, 7R, 8.0 R as the highest level of waste hierarchy, the concept of circular economy, the concept of municipal textile waste. This work reveals: the concept of zero waste ideology. It reveals the peculiarities of the application of the 3R, 5R, 7R, and 8.0 R as the highest level of the waste management hierarchy, the application of the zero waste concept and the principles and the perspectives of the principles of zero waste and the circular economy in the management of the specifics of the legal regulation of the management of textile waste. It is examined whether the legal regulation of municipal textile waste management in the national legislation is sufficient or whether the implemented legal provisions are in line with the approach of the zero waste ideology concept and the principle provisions of the methods. Zero waste, a zero waste culture, is defined as a fundamental goal of zero waste in the household, which not only includes proper waste sorting and reduction, but also encourages a different approach to consumption and a reflection on what we leave behind for future generations. The most important tool in the process of preparing waste for re-use is the sorting of the waste produced. The concept of the circular economy is understood in terms of waste being recycled, starting the cycle again, rather than going to growing landfills. The circular economy is defined as "unlike the 'take-make-dispose' model, the circular economy aims to minimise waste and resource use through intelligent product design, product reuse, repair or recycling as well as sustainable consumption, and innovative business models that offer renting, lending or sharing as an alternative to purchasing a product. When looking at the broader meanings of the concepts of the green economy and the core aspects of the zero waste ideology, it should be seen that these definitions are identical and similar in terms of conceptual principles. The circular economy alternative is a viable option to achieve a high level of sustainability without reducing the profitability of the business or the number of products and services available. The focus is on the practicalities, insights and challenges of regulating municipal textile waste in national law. The analysis of legal norms, scientific literature and other scientific sources in their totality presents that zero waste, as implemented in national law in accordance with the principle provisions of the 5Rs waste hierarchy priorities, is ineffective in textile waste management policy, and that there is insufficient legal obligation to manage textile waste. Waste management is carried out in line with waste management priorities and current environmental requirements. Waste management policies can be conditional on the most desirable solutions (prevention) and the least desirable solutions (landfill). Legislation in the waste management sector obliges waste to be managed in a way that does not adversely affect the environment or human health. Waste management promotes the priorities of the waste hierarchy, which consists of the 5Rs: responsible consumption, waste minimisation (prevention), reuse, recycling, energy recovery and landfill.