Baudžiamosios atsakomybės už kompleksines smurto artimoje aplinkoje formas taikymo ypatumai
Misiulytė, Santa |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1274.
Lietuvos įstatymų leidėjas išskiria keturias pagrindines smurto artimoje aplinkoje formas – fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis smurtas. Šios formos gali pasireikšti atskirai, tačiau artimoje aplinkoje smurto formos dažnai egzistuoja kompleksiškai. Mokslininkai išskiria tipiškiausias kompleksines smurto formas – persekiojimą ir prievartinę kontrolę. Tyrimo tikslas - atskleisti baudžiamosios atsakomybės už kompleksines smurto artimoje aplinkoje formas taikymo ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti kompleksinių smurto artimoje aplinkoje formų sampratą; 2. Identifikuoti baudžiamosios atsakomybės už kompleksines smurto artimoje aplinkoje formas teisinio reglamentavimo problemas; 3. Atskleisti ikitesiminio tyrimo už kompleksines smurto artimoje aplinkoje formas ir jų inkriminavimo ikiteisminiame tyrime ypatumus; 4. Išanalizuoti kompleksinių smurto artimoje aplinkoje formų kvalifikavimo probleminius aspektus Lietuvos teismų praktikoje. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad viena dažniausių kompleksinių smurto artimoje aplinkoje formų ikiteisminiuose tyrimuose yra fizinio ir psichologinio smurto kombinacija, tačiau pareigūnai pradeda ikiteisminius tyrimus ir nustačius vienos iš kompleksinių smurto formų – persekiojimo – požymius. Ikiteisminis tyrimas dėl artimoje aplinkoje pasireiškiančių prievartinės kontrolės požymių dažniausiai nėra pradedamas. Atlikta teismų praktikos ir interviu analizė iš dalies patvirtina ginamąjį teiginį, nes BK kriminalizuota nusikalstamų veikų, turinčių prievartinės kontrolės požymių (BK 154, 167, 168 str.), tačiau šių nusikalstamų veikų dispozicijose nėra aprašytas smurto artimoje aplinkoje požymis ir baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio veikas kyla bendrąja tvarka, dėl šios priežasties prievartinės kontrolės artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas neužtikrina tinkamos apsaugos nuo šios kompleksinės smurto artimoje aplinkoje formos. Pasiūlymai: rengti mokymus ir rekomendacijas ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl kompleksinių smurto artimoje aplinkoje formų identifikavimo, kvalifikavimo, pirminių ir tolimesnių proceso veiksmų atlikimo. Pirmajame darbo skyriuje nagrinėjami kompleksinių smurto artimoje aplinkoje formų teoriniai aspektai, antrajame aprašomas atliktas tyrimas – pusiau struktūruotas interviu ir teismų praktikos analizė. Baigiamajame darbe naudoti metodai: lingvistinis bei mokslinių šaltinių, sisteminės, lyginamosios analizės, analitinis-kritinis, empirinis-kokybinis - pusiau struktūruotu interviu, teismų praktikos analizės metodai.
The Lithuanian legislator distinguishes four main forms of domestic violence - physical, psychological, sexual and economic violence. These forms can appear separately but forms of domestic violence often exist in a complex manner. Scientists distinguish the most typical complex forms of violence - stalking and coercive control. The purpose of the study is to reveal the specifics of the application of criminal liability for complex forms of domestic violence. Research tasks: 1. Review the concept of complex forms of domestic violence; 2. To identify the problems of legal regulation of criminal liability for complex forms of domestic violence; 3. To disclose the pre-trial investigation for complex forms of domestic violence and the peculiarities of incrimination in the pre-trial investigation; 4. To analyze the problematic aspects in the practice of Lithuanian courts of the qualification of complex forms of domestic violence. Research results. The investigation found that one of the most common complex forms of domestic violence in pre-trial investigations is a combination of physical and psychological violence, but officers initiate pre-trial investigations after identifying the signs of stalking. A pre-trial investigation is usually not initiated for signs of coercive control as a domestic violence. The analysis of court practice and interviews partially confirms the defense statement, because the Criminal Code has criminalized criminal acts with signs of coercive control (Articles 154, 167, 168 of the Criminal Code), but the dispositions of these criminal acts do not describe the sign of domestic violence as a corcive control, for this reason the legal regulation of coercive control in the intimate environment does not ensure adequate protection against this complex form of domestic violence. Proposals: prepare trainings and recommendations for pre-trial investigation officers on the identification, qualification, initial and further steps of the process of complex forms of domestic violence. The first part of the work examines the theoretical aspects of complex forms of domestic violence, the second part describes the conducted research - semi-structured interviews and analysis of court practice. Methods used in the final work: linguistic and scientific sources, systematic, comparative analysis, analytical-critical, empirical-qualitative - semi-structured interview, judicial practice analysis methods.