Pre-contractual rights as an investment under the bilateral investment treaties of Lithuania
Kasparavičius, Rapolas |
Bambalas, Andrius | Recenzentas / Rewiewer |
Novikovienė, Lina | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Baranauskas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Bitė, Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gabartas, Herkus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kavalnė, Salvija | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Moisejevas, Raimundas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Novosad, Ana | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sinkevičius, Edvardas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
After the global financial crisis hit the Lithuania’s economy in 2007 and the domestic consumption fell to the levels of the beginning of the XXI century, the Lithuanian government turned to foreign investors. In 2010 an unprecedented number of negotiations initiated by the Lithuanian government for conclusion of the contracts with foreign investor took place. In 2011 Lithuania aims for developing new public infrastructure projects in the cooperation with foreign investors, e.g. new nuclear power plant in Visaginas or liquid gas terminal in the port of Klaipeda. So far Lithuania has 33 bilateral investment treaties (“BITs”) concluded that protect the foreign nationals from the main states investing capital in Lithuania. Meanwhile, the issues of pre-contractual rights in the practice and the doctrine of foreign investment law is not well-settled – 4 investment tribunals recognized that claimant’s pre-contractual rights did not constitute investment under the bilateral investment treaties. Hence, the tribunals refused to exercise the jurisdiction over such disputes. The tribunals, however, did not shut the doors firmly for protection of pre-contractual rights in foreign investment law. Moreover, a number of scholars criticised some decisions of the tribunals. The problem of the Master Thesis is whether foreign national’s pre-contractual rights in Lithuania would be protected under the bilateral investment treaties. Master Thesis analyses 9 BITs concluded by Lithuania: 6 BITs were chosen with respect to the states that are top investor in Lithuania over the last five years, i.e. Denmark, Sweden, Germany, Russia, Poland and Estonia, 3 BITs concluded with the USA, the UK and the Netherlands were chosen due to their wide spread application in the globe. Master Thesis aims to answer whether the pre-contractual rights of the foreign nationals of those states would be protected under the BITs. For that purpose the Master Thesis raises 7 seven tasks which are structurally reflected in 7 seven sections of the paper: 1. Introduction to the textual reading of the provisions defining investment under the BITs (1st Section); 2. The comparative assessment of the tribunals’ practice dealing with rights arising out of pre-contractual relations in foreign investment law (2nd Section); 3. Presentation of the possibility to apply the definition of investment as explained by the tribunals interpreting the term “investment” under the ICSID Convention Art. 25.1 (3rd Section); 4. Assessment of legitimate expectations as investment under the foreign investment law (4th Section); 5. Assessment of rights to damages arising out of violation of good faith as investment under the foreign investment law (5th Section); 6. Determining the domestic pre-contractual that could constitute and investment under the BITs (6th Section); 7. Interpretation of the wording of investment provision in the BITs with respect to the domestic pre-contractual rights (7th Section).
Pasaulinei finansų krizei 2007 m. smarkiai sukrėtus Lietuvos ekonomiką bei vidaus vartojimui smukus iki XXI a. pradžios žemumų, Lietuvos vyriausybė atsisuko į užsienio investuotojus. 2010 m. vyko beprecedentis skaičius derybų, Lietuvos vyriausybės inicijuotų su užsienio investuotojais. 2011 m. Lietuvos vyriausybė siekia vystyti naujus viešus infrastruktūros projektus kartu su užsienio investuotojais, t.y. nauja Visagino atominė elektrinė ar suskystintų dujų terminalas Klaipėdos uoste. Tuo pat metu Lietuva yra sudariusi 33 dvišales investicijų apsaugos sutartis, kurios, be kita ko, apsaugo užsienio investuotojus iš valstybių, kurios yra didžiausios investuotojos Lietuvoje. Tuo tarpu ikisutartinių teisių apsaugos problema užsienio investicijų teisėje nėra aiškiai išspręsta – 4 investicinio arbitražo tribunolai pripažino, kad ikisutartiniai santykiai nėra investicija pagal užsienio investicijų apsaugos sutartis, todėl tribunolai atsisakė kompetencijos spręsti ginčus, kylančius iš tokių santykių. Vis dėlto, investicinio arbitražo tribunolai neatmetė galimybės, kad ikisutartinės teisės gali būti saugomos užsienio investicijų sutarčių. Be to, kai kurie teisės mokslininkai sukritikavo kai kuriuos šių tribunolų sprendimus. Problema šio magistrinio baigiamojo darbo yra klausimas, ar užsienio investuotojo ikisutartinės teisės būtų saugomos dvišalių investicijų apsaugos sutarčių. Magistro baigiamasis darbas analizuoja 9 dvišales investicijų sutartis: 6 iš jų buvo pasirinktos atsižvelgiant į šalis, kurios yra didžiausios investuotojos Lietuvoje per paskutiniuosius 5 metus, t.y. Danija, Švedija, Vokietija, Rusija, Lenkija bei Estija, 3 dvišalės investicijų apsaugos sutartys, sudarytos su JAV, JK bei Nyderlandais, buvo pasirinktos dėl jų plataus taikomumo visame pasaulyje. Magistro baigiamasis darbas siekia atsakyti į klausimą, ar užsienio investuotojų ikisutartinės teisės būtų saugomas pagal šias dvišales užsienio investuotojų sutartis. Šiam tikslui pasiekti Magistro baigiamasis darbas iškelia 7 užduotis, kurios struktūriškai yra perteiktos 7 darbo skyriuose: 1. Nuostatų, apibrėžiančių investicijas dvišalėse investicijų sutartyse, pažodinės reikšmės pristatymas (1 Skyrius); 2. Investicinio arbitražo tribunolų praktikos dėl ikisutartinių santykių apsaugos dvišalėse investicijų sutartyse palyginamasis įvertinimas (2 Skyrius); 3. Pristatymas galimybės taikyti investicinio arbitražo tribunolų išplėtotą investicijos sąvoką, esančią ICSID Konvencijos 25.1 str., aiškinant investicijos sąvoką, esančią dvišalėse investicijų sutartyse (3 Skyrius); 4. Teisėtų lūkesčių, kaip investicijos, įvertinimas užsienio investicijų teisės srityje (4 Skyrius); 5. Teisių į nuostolius, kylančių iš sąžiningumo pareigos pažeidimo, kaip investicijos, įvertinimas užsienio investicijų teisės srityje (5 Skyrius); 6. Iki-sutartinių teisių, kurias investuotojai gali įgyti pagal nacionalinę Lietuvos teisę, kurios galėtų būti ginamos pagal dvišales investicijų sutartis, nustatymas (6 Skyrius); 7. Investicijas apibrėžiančių nuostatų dvišalėse investicijų sutartyse išaiškinimas (7 Skyrius).