Advokatas - profesionalus atstovas civiliniame procese
Badaras, Vytautas |
Krolienė, Ingrida | Recenzentas / Rewiewer |
Kavaliauskienė, Gitana | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Stauskienė, Egidija | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Laužikas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Višinskis, Vigintas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gumuliauskienė, Laura | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jonaitis, Marius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistriniame darbe analizuojamas advokato išskirtinumo iš kitų atstovų pagal pavedimą klausimas, advokato profesionalumo svarba privalomam atstovavimui civiliniame procese. Šiuo tikslu nagrinėjami advokato profesionalumą sukuriantys elementai (išsilavinimo reikalavimai, kvalifikacinis egzaminas, specializavimasis ir kvalifikacijos kėlimas, etika ir kt.). Siekiant išsamesnės pasirinkto instituto analizės, darbe lyginamuoju aspektu taip pat nagrinėjama teisinė reglamentacija, teisės doktrina ir teismų praktika Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Remiantis šio darbo rezultatais konstatuojama, kad privalomas advokato dalyvavimas civiliniame procese yra plačiai ir sėkmingai naudojamas teisės institutas užsienyje, tačiau netinkamai reglamentuotas Lietuvoje. Nustatoma, kad advokatas, dėl savo profesionalumą sukuriančių veiksnių visumos, yra vienareikšmiškai tinkamiausias atstovas pagal pavedimą tam tikrose kategorijose bylų (ypač kasacinėje instancijoje). Šiuo požiūriu teisinė reglamentacija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso naujausi pakeitimai dėl atstovavimo civiliniame procese) Lietuvoje vertintina kritiškai ir yra keistina. Pirmame darbo skyriuje tyrinėjama atstovavimo civiliniame procese samprata, apibrėžimas, tikslai, analizuojama šio teisinio instituto struktūra. Šiuo tikslu daugiausiai remiamasi Rusijos procesualistų teisės doktrina. Antroje dalyje nagrinėjamas atstovavimo civiliniame procese klasifikavimas ir jo reikšmė. Remiantis Lietuvos teisės aktų analize ir teisės doktrinoje pateikiama informacija, aptariamas Lietuvoje reglamentuotas privalomo advokato dalyvavimo civiliniame procese institutas, jo ypatumai ir trūkumai. Trečiame darbo skyriuje atliekama atstovų pagal pavedimą civiliniame procese rato analizė, pokyčiai ir tendencijos Lietuvoje. Bandoma išsiaiškinti, kas yra advokatas, kuo jis išsiskiria iš kitų atstovų pagal pavedimą. Analizuojami elementai, sukuriantys advokato profesionalumą, reglamentuoti Lietuvoje, Vokietijoje ir JAV bei kitose valstybėse. Ketvirtasis darbo skyrius skirtas išnagrinėti taikomą teisinę reglamentaciją privalomojo advokato dalyvavimo civiliniame procese institutui Vokietijoje bei JAV, koncentruojantis į atstovavimą kasacinėje instancijoje bei palyginti esamą situacija su Lietuvoje galiojančia teisine sistema.
The Master‘s thesis is concentrated on the analysis of exclusivity of an advocate, separating him from other contractual representatives in civil procedure and the importance of professionality in the cases of obligatory advocate‘s participation in civil procedure. Therefore the elements creating the professionality of an advocate are analyzed (requirements for education, qualifying exam of an advocate, specialization and continuing legal education, ethics etc.). In order to carry out a more detailed and complex research regarding the given subject, the legislation, legal doctrine and case law of Germany and USA are also analyzed, comparing it with the situation ir Lithuania. Based on the results of Master‘s thesis it is safe to state that obligatory advocate‘s participation in civil procedure is a widely used institute of law throughout the compared foreign countries, but the reglamentation of it in Lithuania is defective. It is determined that due to entirety of elements that form the professionality of an advocate, it is the most suitable representative in civil procedure in some cases (particularly ir cassation). Therefore the analyzed legislation of representation in civil procedure in Lithuania (the latest changes of the Lihuanian code of civil procedure) should be revised. The first chapter of the Master‘s thesis consists of the analysis of the conception, definition, objectives, structure of the institute of representation in civil procedure. Mainly the Russian legal doctrine is used due to it‘s recognized completeness. The second chapter is composed of the classification of the institute. Obligatory advocate‘s participation in civil procedure in Lithuania institute is being explored according to the studied Lithuanian legislature, legal doctrine and case law. The third chapter consists of the analysis of the possible contractual representatives under the Lithuanian law, changes and trends of this institute. It is being attempted to sort out who exactly an advocate is, how does the professionality make him different from the rest of the contractual representatives in civil procedure in Lithuania, Germany and USA. The fourth chapter is composed of examination of the reglamentation of obligatory advocate‘s participation in civil procedure in Germany and USA, focusing on civil cases in cassation and comparing the results to the situation in Lithuania.