Valstybės ir savivaldybių sąveika, planuojant ir vykdant struktūrines sveikatos priežiūros sistemos reformas
Meškauskienė, Laima |
Vilkė, Rita | Recenzentas / Rewiewer |
Plikynas, Darius | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Mikulskienė, Birutė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kaziliūnas, Adolfas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Monkevičius, Algirdas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Grundey, Dainora | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vanagas, Ramūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Čiužas, Renaldas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sveikatos priežiūros institucijos įsteigtos tam, kad padėtų sveikiems žmonėms išlaikyti savo gyvenimo kokybę, o neįgaliesiems – kuo ilgiau optimaliai gyventi. Sveikatos priežiūros politiką Lietuvoje formuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija, o sveikatos priežiūros įstaigos yra tiesiogiai pavaldžios savivaldybėms. Norint kuo efektyviau paskirstyti ES paramą sveikatos priežiūrai, pradėtos struktūrinės reformos. Dėl jų Vyriausybė ir savivaldybės yra priverstos sąveikauti. Šio darbo tikslas plačiau išanalizuoti valstybės ir savivaldybių sąveiką, planuojant ir vykdant struktūrines sveikatos priežiūros sistemos reformas. Pagrindinė valstybės ir savivaldybių sąveikos problema, planuojant ir vykdant sveikatos priežiūros sistemos restruktūrizaciją, yra tai, kad ji iš esmės yra naujas, mažai ištirtas ir aprašytas reiškinys, todėl neaiškus jo socialinis veiksmingumas. Darbą galima skirstyti į 5 pagrindines dalis. Pirmoje dalyje aptariama sąveikos samprata, jos požymiai, bei metodai. Antroje apžvelgiami valstybės ir savivaldybių sąveikos ypatumai Lietuvoje. Trečioje dalyje išanalizuojami pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą ir jos reformas. Ketvirtoje dalyje aptariamos sveikatos priežiūros įstaigų veiklą koordinuojančių institucijų funkcijos. Ir paskutinėje dalyje atliekamas tyrimas valstybės ir savivaldybių sąveikai, planuojant ir vykdant struktūrines sveikatos priežiūros sistemos reformas išanalizuoti Lazdijų ir Širvintų savivaldybių atvejais. Svarbiausias sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos tikslas – teikti saugias, geros kokybės ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, efektyviai naudoti sveikatos priežiūrai skirtas lėšas, įtraukiant į vykdomą reformą ir savivaldybes. Tačiau vykdant minėtą restruktūrizaciją, pastebimas atotrūkis ne tik nuo sveikatos politikos planų ir realaus gyventojų sveikatos bei socialinio lygio, bet ir nuo valstybės ir savivaldybių realios sąveikos vystant šį sudėtingą procesą. Sąveikoje tarp valstybės ir savivaldybių sprendžiant struktūrines sveikatos priežiūros sistemos reformas, valstybė atlieka įgalinančią funkciją, o savivaldybės atlieka geriausiu atveju tik vykdytojo, blogiausiu – stebėtojo funkcijas. Daug įtakos turi politinių administracinių asmenybių veikla.
Health care institutions are established to help healthy people to maintain their quality of life, and the disabled - as long as possible maintain optimal living. Health care policy in Lithuania is formed by the Government of Lithuania and the Ministry of Health Care and health care institutions are directly subordinate to municipalities. For the most efficient allocation of EU funding for health care, structural reforms have been started. Because of those reforms government and municipalities are forced to interact. The aim of this work is to analyze the interaction between state and local governments in planning and carrying out structural reforms in the health care system. The main problem in restructuring of the health care system is that the third phase of restructuring involving government and local government interaction in health care reform is a new, little studied and described, thus obscure its social effectiveness. Work can be divided in 5 main parts. The first section discusses the concept of interaction, its attributes and methods. The second gives an overview of peculiarities of interaction between state and municipalities in Lithuania. The third part analyzes the main acts of law regulating the Lithuanian health care system and its reforms. The fourth part covers functions of institutions that are coordinating health care establishments. And in the last part is investigation of state and local government interaction, planning and carrying out of structural reforms in the health care system to analyze the Lazdijai and Širvintos cases. Primary objective of the third stage of restructuring health care institutions and services program is to provide safe, good quality and affordable health care services to residents, efficient use of healthcare resources and to include municipalities into the ongoing reform. However, carrying out this restructure we can see gap not only from health policy plans and real health and social levels of residents, but also in state and municipalities interaction in the development of this complex process. In interaction between the state and local governments in carrying out structural health care reform, the state performs enabling function, but municipalities at best performs just executors role and at worst - the observer's role. Much influenced has politics and administrations personalities activity.