Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo aspektai

Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas yra aktualus valstybei ir visuomenei klausimas, keliantis nemažai nepasitenkinimų bei diskusijų, tačiau literatūros, mokslinių darbų, publikacijų arba mokslinių straipsnių Lietuvoje šia tema nėra daug. Literatūroje su bendrojo lavinimo mokyklų finansavimu susiję klausimai nagrinėjami mažai, nepakankamai, didesnis dėmesys skiriamas kitoms švietimo problemoms. Iš pirmo žvilgsnio bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas atrodo elementarus ir nesudėtingas procesas, kadangi pagrindiniai dalykai yra sureguliuoti teisės aktų, o mokyklos finansuojamos ne pirmą dieną, todėl visiems viskas turėtų būti aišku. Tačiau panagrinėjus ir pasigilinus į mokyklų finansavimo proceso esmę, metodus bei pagrindinius principus, kyla klausimas – ar tikrai šalies pasirinktas finansavimo modelis yra geriausias, efektyviausias ir optimaliausias? Tam, kad atsakyti į šį klausimą, būtinas nuoseklus, nuodugnus ir išplėstas, pagrįstas teoriniais, praktiniais, moksliniais ir kitas argumentais bei faktais, tyrimas. Tyrimo problema – išsiaiškinti, kaip vyksta tikslinių valstybės biudžeto lėšų paskirstymas bendrojo lavinimo mokykloms pagal principą „pinigai paskui mokinį“, ar užtektų vien šio finansavimo mokyklos gyvybingumui palaikyti bei norimai bendrojo lavinimo paslaugų kokybei užtikrinti. Tyrimo objektas – bendrojo lavinimo mokyklų (pradinių, pagrindinių, vidurinių ir gimnazijų) finansavimas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir argumentuotai pagrįsti, ar bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistema šių dienų Lietuvoje yra efektyvi, skaidri ir tinkama norimai švietimo paslaugų kokybei užtikrinti bei mokyklos funkcionavimui palaikyti. Tyrimo uždaviniai: 1. detaliai ištirti bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistemą Lietuvoje, t.y. išsiaiškinti bei paanalizuoti esamą finansavimo modelį, jo efektyvumą, pagrįstumą, bei panagrinėti kiekvieną įmanomą bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo šaltinį, didesnį dėmesį skiriant „mokinio krepšeliui“, kaip pagrindiniam mokyklų finansavimo principui; 2. atliki bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo modelių lyginamąją analizę, palyginant Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų XX a. pab. finansavimo sistemą su dabartine, išryškinant esminius praeito periodo finansavimo sistemos trūkumus, bei palyginti Europos Sąjungos valstybių narių bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo modelius, nustatant aktualiausius Lietuvai; 3. remiantis atliktu moksliniu tyrimu, kurio tikslas – sužinoti, kaip mokyklos bendruomenės nariai (mokytojai ir mokinių tėvai) vertina dabartinę mokyklų finansavimo sistemą, atlikti bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo vertinimą iš mokesčių mokėtojų pusės, pateikiant argumentus „už“ ir „prieš“ esamą mokyklų finansavimą bei galimas finansavimo alternatyvas. Tyrimo hipotezė: Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas pagal principą „pinigai paskui mokinį“ yra pagrįstas, efektyvus, optimalus, užtikrina tikslą gerinti švietimo paslaugų kokybę. Papildomas finansavimas nėra/yra būtinas. Tyrimo metodai: 1. Teoriniai: kokybiniai metodai – surinktų duomenų aprašymas, interpretacija, apibendrinimas, lyginamoji ir vertinamoji analizė. 2. Empiriniai: teisinės bazės, reguliuojančios bendrąjį lavinimą bei su bendrojo lavinimo mokyklų finansavimu susijusių nuostatų teisinė analizė. Mokslinės literatūros (publikacijų, straipsnių, mokslinių darbų, konferencijų medžiagos bei užsakomųjų mokslinių tyrimų) analizė. Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenės narių anketinė apklausa. Magistro baigiamojo darbo struktūrą sudaro trys dalys – pirmoje dalyje buvo analizuojamas esamas bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo modelis, atlikta išsami kiekvieno finansavimo šaltinio analizė, didesnis dėmesys buvo skiriamas „mokinio krepšeliui“ kaip pagrindiniam bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo principui. Antroje darbo dalyje nagrinėta XX a. pab. mokyklų finansavimo sistema, nustatyti jos pagrindiniai trūkumai ir apžvelgtos mokyklų finansavimo reformos, jų pagrindiniai tikslai bei teisinis reglamentavimas, taip pat atlikta Europos Sąjungos valstybių narių bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo modelių lyginamoji analizė ir išskirti aktualiausi Lietuvai modeliai. Trečioje darbo dalyje buvo nagrinėjamas bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės narių požiūris į esamą finansavimo sistemą ir mokymosi kokybę, nustatytos galiojančios mokyklų finansavimo sistemos praktinės problemos. Magistro baigiamojo darbo pagrindinės išvados: 1. Vienas iš pagrindinių mokinio krepšelio įvedimo tikslų – skatinti bendrojo lavinimo mokyklų finansinį savarankiškumą, kad mokyklos galėtų konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis ir teikti geresnės kokybės ugdymo paslaugas, tačiau dabar veikiantis mechanizmas nesuteikia mokykloms galimybės disponuoti biudžeto lėšomis savo nuožiūra, kadangi yra nustatytos taisyklės, griežtai reglamentuojančios kiek, kam ir kokia mokinio krepšelio lėšų dalis turi būti skirta. 2. Europos Sąjungos valstybių narių bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistemų lyginamosios analizės metu buvo nustatyta, kad apie 40 proc. valstybių bendrojo lavinimo mokyklų turi visišką arba dalinį finansinį savarankiškumą, tuo tarpu didžioji dalis valstybių ateities perspektyvose numato suteikti mokykloms daugiau finansinės laisvės, kadangi tai viena iš pagrindinių priemonių siekti geresnės mokyklų teikiamų ugdymo paslaugų kokybės. 3. Atlikus Europos Sąjungos valstybių narių bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistemų lyginamąją analizę buvo išskirti keli Lietuvai aktualūs mokyklų finansavimo modeliai – tai Danijos-Maltos, Švedijos, Belgijos-Flamandų bendruomenės ir Škotijos finansavimo modeliai. 4. Bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės narių požiūrio į bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistemą ir ugdymo kokybę tyrimo metu buvo nustatyta, kad didžioji dalis respondentų dabartinę bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistemą vertina patenkinamai ir jų nuomone bendrojo lavinimo paslaugų kokybė nuo 2002 m. pagerėjo, todėl galima teigti, kad mokinio krepšelio įvedimas turėjo teigiamos įtakos ugdymo paslaugų kokybei. 5. Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas pagal principą „pinigai paskui mokinį“ yra pagrįstas, efektyvus, sąlygoja teisingą ir skaidrų lėšų paskirstymą mokykloms, bei užtikrina tikslą gerinti švietimo paslaugų kokybę, tačiau jo įgyvendinimo priemonės turi būti tobulinamos. Tyrimo metu nustatyta, kad dabartinis bendrojo lavinimo mokyklos finansavimas yra nepakankamas ir yra būtinas papildomas finansavimas. Atsižvelgiant į tai, magistro baigiamojo darbo hipotezė pasitvirtino iš dalies.

The general education school financing is the topical issue for the government and society, which is rising up a lot of complaints and discussions; however, there is not enough literature, scientist works, publications or articles on this area in Lithuania. The General schools funding problems, which are discussed in such literature, are insufficient and larger attention is given to other problems of education. At first sight the general school funding seems to be simple and not difficult process. This illusion occurs because of detailed law regulations of the main things in this sphere, moreover, the schools are funding for a quite a while now, so that process should be natural and clear, but on the other hand there is one general question – is the present general education schools funding model, which was chosen in the Republic of Lithuania, is the best, most efficient and optimal? It is necessary to analyse the General education schools funding system thoroughly and seriously in order to answer this question. The problem of research – to clear up how the state budget funds are allocated to school by the “per capita” financing principle and determine if these funds will be enough to insure the school functions and the quality of education. The object of research – the general education schools (elementary, primary, secondary school and gymnasium) funding. The aim of research – to analyse and justify, if the present general education school funding system in Lithuania is effective, clear and suitable to insure the desired quality of educational service and to maintain the functioning of the school. The main tasks of research: 1. to research the general education school funding system of Lithuania in details – to clear up and analyse present school financing model, its effectiveness, validity and also to investigate each possible source of funding, giving more attention to Lithuanian school voucher as the main principle of school funding; 2. to compare the present general education funding system with the system of the end of twentieth century and to determine the main disadvantages of the past school funding system. Also to perform the comparative analysis of the general education school financing models of the European Union countries and to determine the models, which can be useful for Lithuania; 3. to perform evaluation of the general education schools funding system from the taxpayers perspective and to give the arguments “for” and “against” existing school funding system and possible financing alternatives. This should be based on scientific investigation, which aimed to clear up how do the general education schools communities’ members (teachers and pupils parents) evaluate the present school funding system. The hypothesis of research: The general educations school funding by the “per capita” financing principle is reasonable, effective and optimal. It achieves the objective of better quality of education services. The additional school financing is/isn’t necessary. The methods of research: 1. Theoretical: qualitative methods – description, interpretation, summary of the collected data, and the evaluative and comparative analysis. 2. Empirical: the legal analysis of the legal framework which is regulating the general education and the guidelines according to the general education schools funding. The analysis of the scientific literature (scientific publications, articles, scientific works, conference proceeding and the custom research). The questionnaire of the general education schools communities’ members in Vilnius. The structure of the Master’s Work consists of three parts - the general education school financing model was introduced in the first part of the Master’s work, furthermore, each source of funding was particularly analyzed, more attention was given to Lithuanian school voucher as the main principle of general education schools funding. The general education schools funding system of the end of twentieth century was discussed and the main problems and disadvantages of this system were investigated in the second part. Moreover, all school funding reforms, which were carried out in the Republic of Lithuania, were reviewed, and the main objective and legal regulations were discussed. Also the comparative analysis concerning general education school funding systems within the European Union countries was performed and the most efficient models were determined. The opinion of school community members about general education funding system and the quality of education services in general education schools were analyzed and the main practical problems were determined in the third part of the Master’s work. The main conclusions of the Master’s work: 1. One of the main objectives of the school voucher is to insure the financial autonomy of general education schools in order to promote competition among these schools in free market conditions. This should result in better quality of education services, which schools are providing. However, because of rigorous rules, which determine destination and amount of funds which must be given, the present mechanism doesn’t allow schools to dispose their budget funds in their discretion. 2. The comparative analysis of the general education school financing models of the European Union countries allowed to determine, that about 40 percent of the European countries gave their general education schools full or partial financial autonomy, while the most of the EU members states plan to give their schools more financial discretion, because this is one of the essential measure to achieve better quality of education services. 3. The financing models, which can be useful for Lithuania, were determined during the comparative analysis of the general education school financing models of the European Union countries. They are Denmark-Malta, Sweden, Belgium-Flemish Communities and United Kingdom-Scotland financing models. 4. During the investigation of the view point of the school communities members on a present funding system and the quality of education, the most of the teachers and pupils parents evaluate the system satisfactorily and in their opinion the quality of the general education services is improving since 2002; therefore it cat be concluded, that application of the school funding by the “per capita” financing principle had a positive impact on education service quality. 5. The general education school funding by the “per capita” financing principle is reasonable, effective, leads to a fair and transparent allocation of the resource among schools, also achieves the objective of better quality of education services, however its implementing measures must be improved. Research shows, that the additional school financing is necessary. This partially confirms the hypothesis of the Master’s work.