Nacionalinės inovacijų sistemos analizė Lietuvoje

Finansų rinkų magistro baigiamojo darbo tema „Nacionalinės inovacijų sistemos analizė Lietuvoje“ aktuali, nes viena iš pagrindinių priemonių bent iš dalies įveikti ekonomikos vystymosi ciklo smukimo pasekmes yra naujovių stimuliavimas. Spartūs naujovių diegimo tempai yra svarbiausias veiksnys, palaikantis išsivysčiusių šalių paslaugų kokybę, konkurentiškumą ir aukštą pragyvenimo lygį. Šalių vyriausybės, organizacijos ir verslo subjektai ieško būdų, kaip paskatinti inovacinių procesų plėtrą. Vienas iš tokių būdų yra inovacijų sistemos kūrimasis. Tai ypatingai svarbu Lietuvai, nes šalyje vyrauja vidutinis ir smulkusis verslas, kuriems yra sudėtinga patiems įgyvendinti inovacinius projektus. Nėra vienintelio ir universalaus nacionalinės inovacijų sistemos apibrėžimo, tačiau bendriausiu atveju nacionalinė inovacijų sistema apibūdinama kaip sistema sudaryta iš elementų ir santykių, kurie pasireiškia produktyvumo sklaidoje ir naujų, ir ekonomiškai naudingų, žinių naudojime. Būtent šiuo apibrėžimu vadovaujamasi atliekant tyrimą, nes jis atitinka darbo pobūdį ir tikslą. Tyrimo porblema. Lietuvoje yra susiformavęs fenomenas, šalis yra išsilavinusi, tačiau nepakankamai inovatyvi. Inovacinė veikla yra daug sudėtingesnė, nei naudojami inovacijų politikos mechanizmai, kas rodo ryšio silpnumą tarp politikos ir tų kam ta politika skirta. Tam, kad būtų galima suformuoti efektyvią inovacijų politiką labai svarbu išsamiai ir sistemingai išanalizuoti ir įvertinti nacionalinės inovacijų sistemos veiklą Lietuvoje. Tyrime keliamas klausimas: kas lemia Lietuvos atsilikimą inovacijų srityje ir kaip jį įveikti? Tyrimo objektas – nacionalinė inovacijų sistema. Tyrimo tikslas – išanalizuoti nacionalinę inovacijų sistemą, jos elementus ir įvardinti pagrindines problemines sritis, trukdančias šalies inovatyvumo plėtrai. Atsižvelgiant į tyrimo problemą ir tikslą, siekiant identifikuoti Lietuvos atsilikimo inovacijų srityje priežastis, tyrime keliama pagrindinė hipotezė: Nacionalinės inovacijų sistemos poveikis šalies ekonomikai priklauso nuo ją sudarančių elementų aibės, jų veiklos ir tarpusavio ryšių. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir susisteminti inovacijų sampratą, klasifikavimo būdus, nustatyti inovacijas skatinančius veiksnius. 2. Ištirti nacionalinės inovacijų sistemos sampratos ir ją sudarančių elementų įvairovę; 3. Aptarti nacionalinės inovacijų sistemos analizės metodologinius aspektus; 4. Išanalizuoti nacionalinės inovacijų sistemos veiklą Lietuvoje; 5. Įvardinti pagrindines Lietuvos inovacijų sistemos plėtros problemines sritis bei pateikti jų sprendimo būdus. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė leidžia atskleisti ir tinkamai įvertinti šiuo metu aktualiausias sritis inovacijų sferoje. Tuo pačiu pasirinkti vieną iš šiuo metu aktualiausių sričių moksliniam tyrimui. Analizuojant kitų šalių tyrimų rezultatus, įmanoma pagal juos formuluoti hipotezes ir jas patikrinti kitoje šalyje. Ekonometrinė analizė naudojama analizuojant nacionalinės inovacijų sistemos elementus, jų veiklą ir tarpusavio ryšius. Analizuojama naudojantis koreliacinės-regresinės analizės metodu, kuriuo galima kiekybiškai įvertinti ryšių stiprumą ir formą tarp analizuojamų kintamųjų. Lyginamoji duomenų analizė naudojama palyginti Lietuvos inovacijų sistemos rodiklius su Europos sąjungos ir kitų šalių rodikliais. Tai leidžia įvertinti nacionalinės inovacijų sistemos padėtį kitų šalių atžvilgiu. Analizuojami duomenys – Lietuvos inovacijų sistemos rodikliai 1999-2009 metais. Duomenys yra surinkti Lietuvos ir Europos statistikos departamentuose, bei Europos patentų biure. Taip pat naudojamas apibendrinimo metodas, kuris svarbus apibendrinant, įvertinant duomenis, gautus statistinių duomenų analizės ir palyginimo metu. Išvados ir rezultatai. Magistro baigiamajame darbe atlikta literatūros analizė atskleidė, kad šiai sričiai skiriama daug dėmesio. Buvo pastebėta, kad nacionalinė inovacijų sistema yra vienas iš esminių šiuolaikinės ekonomikos augimo faktorių. Skatinant nacionalinės inovacijų sistemos plėtrą šalyje, svarbu vystyti ne tik ekonominius, bet ir socialinius, psichologinius ar netgi kultūrinius veiksnius. Atliktas empirinis tyrimas patvirtino darbe iškeltą hipotezę. Buvo nustatyta, kad nacionalinės inovacijų sistemos poveikis šalies ekonomikai priklauso nuo ją sudarančių elementų aibės, jų veiklos ir tarpusavio ryšių. Analizė atskleidė, kad nacionalinės inovacijų sistemos elementus sieja glaudūs ryšiai, stipriausias ryšys pastebėtas tarp išlaidų mokslui ir išsilavinusiųjų skaičiaus. Iš nacionalinės inovacijų sistemos elementų stipriausią įtaką šalies ekonomikai turėjo inovacijų aplinka, išlaidų mokslui rodiklį ir BVP sieja stipriausia koreliacija. Buvo empiriškai pagrįsta jog nacionalinė inovacijų sistema turėjo reikšmingą įtaką ekonomikos augimui. Be to buvo įrodyta, kad ekonomikos atvirumas neturi įtakos šalies inovatyvumui Lietuvoje. Galiausiai lyginamoji analizė atskleidė, kad Lietuvoje nacionalinė inovacijų sistema vystosi vienakryptiškai, daugiausiai nulemta žmogiškojo kapitalo plėtra, tuo tarpu kitų rodiklių atžvilgiu Lietuva smarkiai atsilieka nuo ES šalių. Darbo struktūra. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje problema išanalizuojama teoriniu aspektu, analizuojama ir susisteminama inovacijų sampratos, klasifikacijos įvairovė. Nustatomi inovacijų plėtros veiksniai, bei nacionalinės inovacijų sistemos elementai. Antroje dalyje analizuojami nacionalinės inovacijų sistemos tyrimo metodologiniai aspektai, formuluojamas tyrimo loginis nuoseklumas, hipotezės. Aprašomi į tyrimą įtraukiami rodikliai. Trečioje analitinėje dalyje, atliekama nacionalinės inovacijų sistemos analizė Lietuvoje, įvardijamos pagrindinės inovacijų sistemos plėtros problemos Lietuvoje, pateikiami galimi šių problemų sprendimo būdai.

The presented theme of the Master thesis is very topical, because fast economic growth is closely interrelated with a fast development of innovations. Therefore a successful innovation system work is important for whole country. There are many different concepts of national innovation system, but generally it is a system with elements witch interacts with each other. This concept is essential in this work. The main objective of the research is to analyze and evaluate national innovation system of Lithuania. In order to reach the intended objective of the research, the following tasks are presented: • Analyze the concept of innovation, types of clasification and explore innovation factors • Study the concept of national innovation system and systemize innovation system elements; • Describe main methodological aspects of research; • Analyze national innovation system of Lithuania; • Propose conclusions and suggestions on how national inovation system innovation system could be improved. Hypothesis: H: national innovation system impact on economic growth depends on national innovation system elements and relationship between them. Methods of investigation. Various research methods were applied: theoretical research – science literature studies, empiric method – analysis of national innovation system using comparative and data analysis methods. Tables and graph are used for graphical representation. Conclusions and resuls. The literature study showed that national innovation system is very topical nowadays, because countries, businesses and people operate in a rapidly changing and demanding world which is dictaded by a competitive market. Innovation has became an essential element for economic growth. A lot of researches were performed in a past few years and also many of them are being performed these days. The accomplished research confirmed the hypothesis. Following conclusions were made, national innovation system has a significant relationship with economic growth, as well as most of national innovation system elements. Analysis revealed that elements of national innovation system were highly interrelated. And finally, economic openness has a nonsignificant relationship with country innovativness. The structure of the thesis. The thesis consists of the introduction, three chapters, conclusions, bibliography, annotations and summaries. Each chapter is intended to discribe different aspects and problems. Chapters are divided into subchapters where different aspects of the same problem are analyzed.