Socialinių darbuotojų kultūrinių meninių kompetencijų analizė

Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes Lietuvai tampant įvairialype ir multikultūrine valstybe kūrybingų sprendimų ir novatoriškų veiklos būdų reikalaujama ne tik iš verslo ar privataus sektoriaus, bet ir iš socialinės politikos. Kad socialinis darbuotojas gebėtų suteikti kokybiškas paslaugas ir produktyviai veiktų kintančioje politinėje, ekonominėje ir socialinėje erdvėje, jam reikia būti kūrybiškam ir turėti kultūrines menines kompetencijas. Magistro darbe keliami klausimai: ar socialiniams darbuotojams reikalingas kūrybiškumas, ar kultūrines ir menines veiklas organizuojantys socialiniai darbuotojai turi reikiamas kompetencijas ir geba jomis pasinaudoti, ar socialiniame darbe apskritai suvokiamas kūrybiškumo ir meninių gebėjimų poreikis ir sudarytos galimybės jų ugdymui? Išsiaiškinus, kad Lietuvoje nėra atlikta mokslinių tyrimų, skirtų šiai mažai nagrinėtai socialinių darbuotojų kompetencijų rūšiai, magistro darbe iškeltas tikslas – nustatyti ir įvertinti socialinių darbuotojų kultūrinių meninių kompetencijų taikymą bei jų įtaką socialinio darbo praktikos kokybei. Darbe iškelti tokie uždaviniai: išanalizuoti kultūrinių ir meninių kompetencijų įtaką socialinio darbo kokybei; išnagrinėti kūrybiško mąstymo praktinį pritaikymą socialiniame darbe; išanalizuoti socialinių darbuotojų požiūrį į kūrybiškumą socialiniame darbe; atskleisti ir palyginti socialinių darbuotojų kūrybiškumo raiškos būdus; ištirti, kokią įtaką kultūrinės meninės kompetencijos turi socialinio darbuotojo asmenybei ir jo darbo kokybei. Teorinėje darbo dalyje išanalizuotos kultūros ir meno poveikio galimybės socialiniame darbe, aprašyti ir išnagrinėti socialinio darbuotojo kūrybiškumo raiškos būdai, sąlygos, kliūtys ir ugdymo galimybės. Atlikta teisinių dokumentų, skirtų bendrųjų gebėjimų, kūrybiškumo ir kultūriniam meniniam ugdymui, analizė. Pasirinkus pusiau struktūruoto interviu metodą, apklausta 10 socialinių darbuotojų. Empirinis tyrimas atskleidė, kad socialiniams darbuotojams būdingas kūrybinis mąstymas, kuris pasižymi laisvu naujų idėjų kūrimu, požiūrio lankstumu, jautrumu problemoms, ištvermingumu ir kantrybe siekiant pokyčių. Socialiniai darbuotojai dirba skatinami vidinės motyvacijos, geba savo veikloje integruoti įvairias meninės raiškos formas, pirmenybę teikia procesui, o ne darbo rezultatams, didelį dėmesį skiria saviugdai. Veiksniai, slopinantys kūrybiškumą, yra netinkama darbinė aplinka: vadovaujančio personalo abejingumumas, bendradarbių palaikymo stoka ir pozityvaus grįžtamojo ryšio nebuvimas. Darbo struktūra: įvadas, teorinė ir empirinė dalys, darbo rezultatų aptarimas, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis – 86 psl. teksto be priedų, 3 lentelės, 86 bibliografiniai šaltiniai, 3 priedai. Magistro darbas gali būti naudingas socialinį darbą studijuojantiems studentams ir socialiniams darbuotojams, besidomintiems kūrybiškumo ir meninių gebėjimų poveikio galimybėmis socialiniame darbe. Darbas galėtų turėti praktinę naudą socialinių įstaigų ir organizacijų administracijoms, kurios būtų paskatintos skirti daugiau dėmesio socialinių darbuotojų kultūriniam meniniam ugdymui.

The subject-matter of the social work master‘s thesis is relevant to the present day situation as Lithuania is becoming a manifold, multicultural country in which creative solutions and innovative ways of operation are necessary not only in the sectors of business or private life, but also in the social politics. If social workers are to provide quality services as well as operate productively in the changing political, economical and social sphares, they have to be creative and possess all the vital cultural-artistic competences. The thesis raises the following questions: whether social workers need creativity; whether the social workers, who organise cultural and artistic activities, have the necessary competences and if they are able to use them; if the necessity of creativity and artistic abilities in the social work is properly realized and whether there are good conditions for the development of the later? After the data survey it was found that in Lithuania there are no scientific studies which would look into the subject of the cultural-artistic competences of social workers. Thus, the aim of the master‘s thesis was to determine and evaluate the application of cultural-artistic competences as well as to see what influence they have on the quality of the practical work of the social workers. The objectives of the thesis are the following: to analyse the influence of the cultural-artistic competences on the quality of social work; to analyse the practical application of the creative thinking in the social work; to analyse the view of the social workers on the creativity in social work; to reveal and compare different ways of creative expression of social workers; to explore what influence the cultural-artistic competences have on the personality and quality of work of the social workers. The results are presented in a discriptive manner. The theoretical part of the thesis analyses the possible impact of the culture and art on the social work. It also describes and looks into a social worker‘s manner of creative expression, examines the present conditions, possible obstacles and opportunities for the development. The analysis of the legal documents, designed for the development of the overall abilities, creativity and cultural-artistic competences, was carried out. A partially structured interview method was applied and 10 social workers were interviewed. The empirical study has shown that creative thinking is characteristic of social workers. This kind of thinking is distinguished by the free creation of new ideas, flexibility of the views, sensitivity to problems, endurance and patience while reaching for the changes. Most social workers are driven by inner motivation. They can integrate different forms of artistic creativity into their activity. The preference is given to the process, not the result of the work. Great attention is paid to the self-education. However, there are certain factors which inhibit creativity and which are known as unsatisfactory working conditions, i.e. indifference of the managers, lack of support from the colleagues, and absence of positive feedback. The structure of the thesis is the following: introduction, theoretical and empirical parts, consideration of the results of the work, conclusions, recommendations, references and appendixes. The size of the work is 86 pages of the text without appendixes, 3 tables, 86 references, 3 appendixes. The results of the research of this master‘s thesis can be useful for the students who study social work and for the social workers who are interested in implementation of creativity and artistic abilities in social work. The thesis can be of practical value for the administration of social institutions and organizations. They could be encouraged to pay more attention to the cultural-artistic development of the social workers.