Europos Sąjungos kompetencija tarptautinės privatinės teisės srityje

Baigiamajame magistro darbe siekiama pateikti Europos Sąjungos kompetencijos plėtrą tarptautinės privatinės teisės srityje skirtingų steigimo sutarčių plotmėje. Taip pat išsiaiškinti, ar pagrįstai priimami vidaus kompetencijai priskirtini teisės aktai ir ar teisėtai ES prie tarptautinių konvencijų prisijungia visų valstybių narių vardu. Pirminės ir antrinės ES teisės analizė parodo, kad kai kuriais atvejais peržengiamos kompetencijos ribos kalbant apie bendradarbiavimo civilinėse bylose reguliavimą. Sąjungos institucijos priima privalomo pobūdžio teisės aktus, taip užkertant kelią nacionalinių kolizinių taisyklių taikymui. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo numato galimybę tik patvirtinti suderinimo priemones tarptautinės privatinės teisės srityje. Tais atvejais, kai naudojamasi numanoma išorės kompetencija, valstybės narės įpareigojamos laikytis konvencijose numatytų reikalavimų, kai individualiai nėra prie jų prisijungusios.

This final master's research paper aims to establish the extent and development of the European Union’s competence in the field of private international law. In addition, to find out, whether reasonably or not the EU adopts legislation in the limits of internal competence and joins the international conventions on behalf of all Member States. The analysis of primary and secondary EU law shows that in some cases Union goes beyond the limits of the competence when we are talking about the regulation of cooperation in civil matters. EU institutions use their competence to adopt regulations and that is why the application of national conflict of laws is prevented. In the meantime, for example, the Treaty on the Functioning of the European Union provides only an opportunity to adopt harmonization measures in the field of private international law. And in the cases where the EU enjoy implicit external competence, Member States are obliged to comply with the requirements provided for in the conventions, when the individually are not parties to them.