Valstybių teisių perėmimas ir pareiga atlyginti tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą
Tumonis, Vitalius | Recenzentas / Rewiewer |
Katuoka, Saulius | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Biekša, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gineitis, Alvydas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jakulevičienė, Lyra | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Klumbytė, Skirmantė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pikutis, Ričardas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sauliūnas, Darius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žilinskas, Justinas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Valstybių teisių perėmimo ir pareigos atlyginti tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą tema yra aktuali Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms dėl to, kad pastaruoju metu itin aktyviai Lietuva pradėjo reikalauti Rusijos Federacijos atlyginti tarptautiniais pažeidimais, įvykdytais SSRS, padarytą žalą. Šios žalos Rusijos Federacija atlyginti nesiima, motyvuodama tuo, kad Rusijos Federacija yra skirtingas subjektas nuo SSRS, ir, esą, tokia padėtis ją atleidžia nuo atsakomybės bei iš jos išplaukiančių pareigų. Valstybių pareigos atlyginti tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą klausimas valstybių teisių perėmimo kontekste taip pat nėra nei reguliuojamas universalių tarptautinių dokumentų, nei gausiai pagrįstas vieninga tarptautine praktika, nei išsamiai nagrinėtas tarptautinės teisės doktrinoje. Dėl šios priežasties būtina išnagrinėti tiek tarp valstybių susiklosčiusią praktiką, tarptautinius teisinius santykius, kylančius tiek atskirai valstybių teisių perėmimo bei tarptautinio pažeidimo atveju, tiek situacijos, kuriomis šie du institutai sprendžiami drauge. Tad šio tiriamojo darbo tikslas – atskirai išnagrinėti ir aptarti valstybių teisių perėmimo bei atsakomybės už tarptautinius teisės pažeidimus praktiką ir teisinį reguliavimą, kartu doktrinos pateikiamas išvadas; taip pat atskleisti, kokios taisyklės taikomos šiuo metu valstybių atsakomybei už tarptautinės teisės pažeidimus valstybių teisių perėmimo kontekste. Šio tikslo siekiama įgyvendinant konkrečius uždavinius: išnagrinėti valstybių teisių perėmimo sąvoką, apimtį, variantus; aprašyti tarptautinį pažeidimą, jo sudėtį, padarinius, kuriuos sukelia tarptautinis pažeidimas; aptarti teisinio reguliavimo, tiek konvencinio pobūdžio, tiek JTO organų priimtų normų (kad ir dar neįsigaliojusių ar rekomendacinių) turinį, jų naudojimą realiose situacijose, įgyvendinimo problemas; išanalizuoti senąsias tarptautinių teisminių institucijų nagrinėtas bylas, susijusias su valstybių atsakomybe valstybių teisių perėmimo kontekste; išnagrinėti naujausiąją valstybių praktiką, kokiu būdu buvo sprendžiamas atsakomybės ar pažeidimu sukeltos žalos atlyginimo klausimas valstybių teisių perėmimo metu. Darbe iškeliama hipotezė, kad valstybė teisių perėmėja privalo atlyginti tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą. Tyrime taikomi tiek teoriniai (apibendrinimas, lyginimo, sisteminės analizės), tiek empiriniai (dokumentų analizė) metodai. Taikant minėtuosius metodus ir įgyvendinant darbo tikslą bei uždavinius, prieita prie išvados, jog senoji valstybių praktika labiau laikėsi pozicijos, kad valstybė – teisių perėmėja neturėtų būti laikoma atsakinga už tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą ir neturėtų jos atlyginti, naujausioji praktika liudija, kad yra tendencija prisiimti tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą, tačiau tai daugiau pačių teisių perėmėjų iniciatyva. Atlikus tyrimą, iš dalies pasitvirtino hipotezė: valstybė teisių perėmėja daugeliu atvejų privalo atlyginti pirmtakės tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą. Tokios pareigos egzistavimas priklauso nuo teisių perėmimo varianto. Tačiau kol kas nėra vienareikšmio reguliavimo, kuris nustatytų tokios pareigos egzistavimą. Dėl šios priežasties būtina norminiu aktu sureguliuoti šią situaciją.
The subject of state succession and obligation to make reparation for the injury caused by internationally wrongful act is a matter of great relevance to Lithuania and other Baltic states because recently Lithuania began to require from Russian Federation to make reparation for the internationally wrongful acts committed by the USSR very actively. Russian Federation refuses to make reparation motivating that Russian Federation is a separate subject from USSR and that this is the reason why it is not responsible for the wrongful acts committed by the USSR. The question of the obligation to make reparation in the context of state succession is not under regulation of universal treaties, nor multiplicitly founded on judicial practice, also is not a subject of wide analysis in doctrinal level. That is why it is necessary to analyze practice of the states, international relations, arising in the area of state succession and internationally wrongful acts as well as the situations were these two institutes are to be dealt together. Therefore the aim of this master’s work is to analyze and discuss the cases and legal regulation as well as the doctrinal conclusions on state succession and obligation to make reparation; also to reveal the rules which are applied on the state responsibility in the context of state succession. This aim is to be pursued through particular tasks: to analyze the concept, scope, variants of state succession, to describe internationally wrongful act, it’s composition, consequences, to discuss conventional legal regulation as well as the norms of UN organs (despite of the fact whether they are in force or of the form of recommendation), their content, consumption in real situations, problems of consumption; analyze the old case law of international judicial organs relevant to state succession in matters of state responsibility; to analyze the newest state practice of solving the question of obligation to make reparation for internationally wrongful act during the state succession. There is a hypothesis raised in the master’s work that the successor state must be obliged to make reparation for internationally wrongful act committed by the predecessor state. The research includes theoretical (generalization, comparative, systematic analysis) as well as the empirical (analysis of documentation) methods. Using the mentioned methods and pursuing work’s aim and tasks, the conclusion was made that the old state practice is more likely to stand on successor state should not be held responsible for the injury caused by an internationally wrongful act, nor to be obliged to make reparation for it. The newest state practice assumes that there is a tendency to overtake the obligation of making reparation for the injury caused by the predecessor state; however this is more likely to be based only on the initiative of the successor states themselves. After the research, the hypothesis was confirmed partially: successor state in most cases should be obliged to make reparation for internationally wrongful acts committed by the predecessor state. The existence of this obligation depends on variant of state succession. However there still is no common regulation of the existence of this obligation. That is why it is necessary to regulate this situation in a normative manner.