Socialinių darbuotojų socialinių kompetencijų raiška darbe su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1001
Apžvelgus mokslinę literatūrą, socialiniams darbuotojams galima priskirti šias socialines kompetencijas – gebėjimą socialinio darbo veikloje panaudoti žinias, įgūdžius bei vertybes užmezgant ir išlaikant kontaktus; bendraujant; bendradarbiaujant; priimant sprendimus ir sprendžiant problemas; priimant atsakomybę ir veikiant autonomiškai; iniciatyviai, lanksčiai ir kūrybingai reaguojant į įvairias socialines situacijas bei jų pokyčius; adaptuojantis socialinėje aplinkoje; darant įtaką; įveikiant stresą; pažįstant save (poreikius, norus) ir kitą; reaguojant empatiškai; suteikiant pagalbą, palaikant ir konsultuojant; reflektuojant savo jausmus; reaguojant asertyviai; laikantis profesinių, kultūrinių bei visuomeninių normų. Atlikus kokybinį tyrimą su socialines paslaugas šeimoms teikiančiais darbuotojais buvo išskirtos 4 socialinių kompetencijų raiškos temos: 1) santykiai su paslaugų gavėjais, 2) šeimos pokytį lemiantis elgesys, 3) bendradarbiavimas ir santykiai su kolegomis bei specialistais iš kitų institucijų, 4) asmeninės gerovės ir augimo valdymas. Pirmoji tema apima bendravimą ir kokybiškų santykių su šeimomis sukūrimą (ir palaikymą). Tai yra tarsi pagrindas (sąlyga) tolesniam žingsniui siekiant socialinio darbo tikslų. Galima sakyti, kad kokybiškas bendravimas su klientais veda į jų norą bendradarbiauti. Kuriant kokybišką santykį pasitarnauja gebėjimas priimti, išklausyti, stebėti ir rinkti informaciją, atspindėti, išlaikyti lygiavertiškumą, nuraminti, komunikuoti, kurti abipusiu pasitikėjimu paremtą santykį, būti lanksčiam, empatiškam bei kantriam. Tačiau vien užmegzti ir išlaikyti santykį su paslaugų gavėjais nepakanka. Socialiniai darbuotojai turi gebėti skatinti pokytį šeimoje. Tuo tikslu reikalingos kitokio pobūdžio socialinės kompetencijos, susijusios su pagalbos / palaikymo teikimu bei įtakos darymu. Tai apima gebėjimą konsultuoti, palaikyti (būti atrama), įgalinti, motyvuoti, konfrontuoti, būti kūrybingam. Apklausos dalyviai įvardijo, kad socialinėse sąveikose su kolegomis ir specialistais iš kitų institucijų padeda bendradarbiavimo bei santykių kūrimo (ir palaikymo) gebėjimai. Čia galima pastebėti tam tikrus socialinių kompetencijų raiškos panašumus santykiuose su paslaugų gavėjais ir kolegomis. Bet yra ir skirtumų, tokių kaip gebėjimas dirbti komandoje, paprašyti kolegų pagalbos, bendrauti neformaliai, spręsti konfliktus, išlaikyti konfidencialumą. Dirbant socialinį darbą su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, labai praverčia gebėjimai, padedantys pasirūpinti asmenine gerove. Interviu dalyviai atskleidė, kad tai pasiekiama socialinėse situacijose: 1) naudojant įvairias streso įveikos ir nusiraminimo technikas; 2) brėžiant asmenines ir išlaikant profesines ribas; 3) reguliuojant lūkesčius, susijusius su rezultato siekimu; 4) atsiremiant į vertybinius dalykus; 5) įvairiais saviugdos būdais stiprinant savo socialines kompetencijas; 6) reflektuojant gautą patirtį.
A review of the scientific literature suggests that the following social competences can be attributed to social workers: the ability to use knowledge, skills and values in social work activities to establish and maintain relationships; to communicate; to cooperate; to make decisions and solve problems; to take responsibility and act autonomously; to be flexible and creative in various and changing social situations; to adapt to the social environment; to influence; to cope with stress; to know own and others needs and desires; to respond with empathy; to provide help, support and advice; to reflect feelings; to react assertively; to follow professional, cultural, and social norms. After running a qualitative study with workers providing social services to families at social risk, four topics of social competencies expression were estimated: 1) relationships with service users, 2) behavior influencing family change, 3) cooperation and relationships with colleagues and professionals from other institutions, 4) personal well-being and growth management. The first topic covers communication and the development (and maintenance) of quality relationships with families. This is a base (condition) helping to achieve the goals of social work. Good communication with clients leads to their willingness to cooperate. The abilities to accept, listen, observe and gather information, mirror, maintain equality, calm down, communicate, build a trusting relationship, be flexible, empathetic and patient are useful while creating quality relationships. However, it is not enough to establish and maintain relationships. Social workers must be able to foster change in the families. This requires different kinds of social competencies related to providing support / assistance and making influence. This includes the ability to consult, provide help, support (be a pillar), empower, motivate, confront and be creative. Respondents identified cooperation and relationship-building (and maintaining) skills as useful in social interactions with colleagues and professionals from other institutions. Here, certain similarities of expression of social competencies between clients and colleagues’ groups can be observed. But there are also differences, such as the ability to work in a team, to ask for help from colleagues, to communicate informally, to resolve mutual conflicts, and to maintain confidentiality. Working with families at social risk, skills helping to take care of social worker‘s personal well-being are very useful too. Interview participants revealed that this can be achieved in social situations by 1) using various stress coping and calming techniques, 2) setting private and maintaining professional boundaries, 3) managing expectations, 4) leaning on values, 5) strengthening social competencies through various self-improvement means, 6) reflecting experience.