Darbo-šeimos konflikto, profesinio saviveiksmingumo ir profesinio perdegimo sąsajos
Samavičiūtė, Živilė |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-344
Šio darbo tikslas buvo nustatyti sąsajas tarp darbo – šeimos konflikto, profesinio saviveiksmingumo ir profesinio perdegimo. Tyrime dalyvavo 157 dirbantys asmenys (81 % moterų ir 18 % vyrų). Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 30,42 metai. Atliekant tyrimą buvo pasirinkta patogioji imtis. Tyrime buvo naudojamos trys metodikos: Darbo – šeimos konflikto skalė (angl. Work – Family conflict scale, D. S. Carlson, K. M. Kacmar & L. J. Williams (2000), Profesinio saviveiksmingumo skalė (angl. Occupational self-efficacy scale - OCCSEFF, B. Schyns & G. Collani, 2002), Profesinio perdegimo skalė (angl. Oldenburg Burnout Inventory – OLBI, Demerouti, Bakker, Vardakau & Kantas, 2003). Tyrimo rezultatai parodė, jog darbo – šeimos konfliktas skiriasi pagal užimamas pareigas. Vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai patiria didesnį darbo – šeimos konfliktą palyginus su nevadovaujančias pareigas užimančiais darbuotojais. Profesinis perdegimas tarp vadovaujančias ir nevadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Taip pat buvo rasta, jog darbo – šeimos konfliktas reikšmingai teigiamai yra susijęs su profesiniu perdegimu, profesinis saviveiksmingumas reikšmingai neigiamai susijęs su darbo – šeimos konfliktu, o profesinis saviveiksmingumas reikšmingai neigiamai susijęs su profesiniu perdegimu. Šiame darbe taip pat buvo tiriama profesinio saviveiksmingumo kaip moderatoriaus poveikis darbo – šeimos konflikto ir profesinio saviveiksmingumo sąsajoms. Visgi rezultatų analizė parodė, jog profesinis saviveiksmingumas nėra moderatorius šioje sąveikoje.
The aim of this work was to identify the relantionship between work – family conflict, occupational self – efficacy and burnout. 157 employed repondents (81 % women and 18 % men) participated in the research. The average of the age 30,42 years. A convenience sample was chosen for the research. There were used three methods: Work – Family conflict scale, D. S. Carlson, K. M. Kacmar & L. J. Williams (2000), Occupational self-efficacy scale - OCCSEFF, B. Schyns & G. Collani, (2002), Oldenburg Burnout Inventory – OLBI, Demerouti, Bakker, Vardakau & Kantas, (2003). The results of the research showed that work – family conflict differs according positions held. Employees in managerial positions report higher levels of work-to-family conflict than those working in non- managerial positions. There were no statistically significant differences between employees in managerial positions, employes in non – managerial positions and burnout. It was also found the statistically significant positive relationship between work – family conflict, statistically significant negative relationship between occupational self- efficacy and work – family conflict and statistically significant negative relationship between occupational self- efficacy and burnout. This work also analyzed occupational self – efficacy as a moderator of the work – family conflict and burnout relationship. Occupational self – efficacy, however, does not seem to act as a moderator for work – family conflict and burnout.