Professional Burnout of Social Workers in the Context of the Restructuring of Children's Care Homes

Research was accomplished on the topic “Professional Burnout of Social Workers in the Context of the Restructuring of Children’s Care Homes”. The main purpose of the research: theoretically and empirically base professional burnout syndrome prevalence of social workers in the context of children care homes restructuring. 80 social workers (n women and n men) who work in children care homes in context of restructuring participated in the research from different Lithuanian cities. Research methods: quantitative research, survey method. Respondents filled questionnaire BBI – 9 (Bergan burnout Inventory – 9). Reliability of the BBI-9 is .867. Data was analyzed by IBM SPSS statistics 22.0. Results: 5 hypotheses was checked in the research, however any of it was confirmed. The first hypothesis examined the correlation between age and professional burnout rates. It was found that the older social workers did not show higher professional burnout rates because the correlation between variables was statistically insignificant (p = 0.996). The second hypothesis revealed that social workers who work in children care homes and feel lack of support from colleagues or administration did not show higher rates of professional burnout than those social workers who work in children care homes and feel support from colleagues or administration because statistically insignificant difference was obtained between two independent groups (p = 0.493). The third hypothesis revealed that social workers who work in children care homes and attend supervision did not show lower scores in professional burnout than those social workers who work in children care homes and do not attend supervision, as a statistically insignificant difference was obtained (p = 0.370). The fourth hypothesis was that social workers who work in children care homes and have less information about the restructuring process were not characterized by higher rates of professional burnout syndrome than social workers who work in children care homes and had sufficient information about the restructuring process because of a statistically insignificant difference between groups (p = 0.172). The fifth hypothesis revealed that social workers working in children's care homes who have not yet been restructured do not show higher rates of professional burnout syndrome than social workers who work in children's care homes who have already been restructured as a statistically insignificant difference was obtained (p = 0.429).

Buvo atliekamas tyrimas, kurio tema „Socialinių darbuotojų, dirbančių pertvarkoje dalyvaujančiuose vaikų globos namuose, profesinio perdegimo sindromas“. Darbo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti profesinio perdegimo sindromo paplitimą tarp socialinių darbuotojų, dirbančių vaikų globos namuose pertvarkos kontekste. Tyrime dalyvavo 80 socialinių darbuotojų (78 moterys ir 2 vyrai) iš skirtingų Lietuvos miestų, dirbančių vaikų globos namuose, kurie dalyvauja pertvarkoje. Tyrimo metodika: buvo atliekamas kiekybinis tyrimas ir pasirinktas apklausos metodas. Tiriamiems asmenims buvo išdalintas klausimynas apie profesinį perdegimo sindromą – BBI - 9 (Bergan Burnout Inventory – 9). Klausimyno patikimumas yra .867. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programinį paketą IBM SPSS statistics 22.0. Tyrimo rezultatai: Tyrimo metu buvo tikrinamos 5 hipotezės, tačiau nei viena iš jų nepasitvirtino. Pirmoje hipotezėje buvo tikrinama koreliacija tarp amžiaus ir profesinio perdegimo rodiklių. Buvo gauta, jog vyresnio amžiaus socialiniai darbuotojai nepasižymėjo aukštesniais profesinio perdegimo rodikliais, nes koreliacija tarp kintamųjų buvo statistiškai nereikšminga (p= 0.996). Antroje hipotezėje buvo buvo gauta, jog socialiniai darbuotojai, dirbantys vaikų globos namuose pertvarkos kontekste, ir nejaučiantys paramos iš kolegų ir administracijos, nepasižymėjo aukštesniais perdegimo sindromo rodikliais nei tie socialiniai darbuotojai, kurie jautė paramą, kadangi buvo gautas statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp dviejų nepriklausomų grupių (p= 0.493). Trečioje hipotezė atskleidė, kad socialiniai darbuotojai, kurie dirba vaikų globos namuose ir lanko supervizijas nepasižymėjo žemesniais perdegimo sindromo rodikliais nei socialiniai darbuotojai, kurie dirba vaikų globos namuose, bet nelanko supervizijos, kadangi buvo gautas statistiškai nereikšmingas skirtumas (p= 0.370). Ketvirtojoje hipotezėje buvo gauta, kad socialiniai darbuotojai, kurie turi mažai informacijos apie pertvarkos procesą nepasižymėjo aukštesniais profesinio perdegimo sindromo rodikliais nei socialiniai darbuotojai, kurie turėjo pakankamai informacijos apie pertvarką, nes buvo gautas statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp grupių (p= 0.172). Penktoji hipotezė atskleidė, kad socialiniai darbuotojai, dirbantys vaikų globos namuose, kurie dar nepersitvarkė, nepasižymi aukštesniais profesinio perdegimo sindromo rodikliais nei socialiniai darbuotojai, kurie dirba vaikų globos namuose, kurie jau persitvarkė, kadangi buvo gautas statistiškai nereikšmingas skirtumas (p= 0.421)