Kultūros paveldo apsaugos administracinis teisinis reguliavimas

Nors po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo paveldo apsaugos teisinė bazė ir administravimo struktūros keitėsi ne vieną kartą, tačiau ir toliau išlieka nesklandumų ir problemų saugant kultūros paveldą, šią sritį reguliuojantys teisės aktai nėra suderinti tarpusavyje, dažnai nesilaikoma įstatymų, nėra užtikrinta jų priežiūra ir kontrolė. Lietuvoje nėra aiškiai atskirtos valstybės ir savivaldos funkcijos. Tiek savivaldybėms, tiek Kultūros paveldo departamentui yra priskirta daug funkcijų, kurios dubliuojasi. 1995 m. panaikinus Kultūros paveldo inspekciją nebeliko nepriklausomos kontrolės mechanizmo, kontrolės funkciją atlieka pats Departamentas. Dėl šių priežasčių itin sunkiai įgyvendinamas asmeninis valstybės tarnautojų ir ekspertų atsakomybės principas. Šiuo metu Lietuvoje kultūros paveldo apsaugą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, o nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Nors dauguma tarptautinių įsipareigojimų yra integruoti į pagrindinius Lietuvos teisės aktus, reguliuojančius kultūros paveldo apsaugą, vis dėlto, galutinai suderinti Lietuvos teisės aktus su ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis iki šiol nepavyksta. Siekiant išsaugoti kultūros paveldą, užsienio valstybėse įvairiais būdais ir priemonėmis siekiama skatinti pačių paveldo savininkų ir naudotojų interesą saugoti paveldo ver¬tybes. Rūpintis jomis savininkai skatinami mokesčių lengvatomis, kuriamais rinkos kompensacinių priemonių mechanizmais.

Though after the Restoration of Independence of Lithuania the legal basis and administration of structures of heritage protection were changed not once, difficulties and problems with protection of our cultural heritage remain. Legal acts and regulations do not match, laws are often broken, their supervision and control are not ensured. However, state and municipal functions, financial resources and responsibilities in the field of heritage protection are not clearly separated in Lithuania. The execution of a lot of functions falling under the responsibility of municipalities and the department of cultural heritage are doubled. In 1995, after the Inspectorate of cultural heritage was liquidated, an independent mechanism of control disappeared. The function is now being carried by the department of cultural heritage. Due to these reasons the implementation of the principle of personal responsibility of officers and experts is especially difficult. Currently the Constitution of Lithuania is the base for Lithuanian cultural heritage protection. The law on Protection of Immovable Cultural Heritage regulates the protection of immovable cultural heritage. Though the majority of international commitments are integrated into the principal Lithuanian legal acts which regulate protection of the cultural heritage, however the final coordination of Lithuanian legal acts and ratified international treaties have not been accomplished yet. Seeking to preserve cultural heritage, various ways are used to promote the interest of heritage owners and users to protect valuables of heritage abroad. Owners are motivated by using tax concessions; mechanisms of the market compensation means are under creation.