Environmental Self-Regulation: Changes of Certified Companies in Lithuania

This work examines the phenomenon of self-regulation as a new form of governance in Lithuania. The study is based on one of the most prominent examples of self-regulation in environment protection which is non-governmental certification. This study is designed to answer the question – why companies decide to self-regulate and to adopt voluntary environmental standards and what is their effect. Knowledge of the factors which encourage adoption as well as understanding the effect these schemes have, help to comprehend better the capacity and prospects of this self-regulatory instrument. Theoretical framework of this study is based on four organizational theories and the analytical model, which allows to investigate the effects of certification, was adapted to this research. The empirical study revealed that self-regulation through environmental non-governmental certification is a new phenomenon in Lithuania. Standards’ adoption pattern was mostly influenced by the external pressures from the stakeholders and the company’s wish to inform the outsiders about their environmental commitments. The study also revealed that certification may have not only direct impact, but broader effects as well – both positive and negative unintended consequences. Unintended side effects and the effectiveness of certification are important areas for future research in self-regulation and private environmental governance research.

Šis darbas analizuoja savireguliacijos, kaip naujos valdymo formos, paplitimo reiškinį Lietuvoje. Tyrimas remiasi vienu ryškiausių savireguliacijos pavyzdžių aplinkosaugoje – nevyriausybiniu sertifikavimu. Šiuo tyrimu buvo siekiama atsakyti į klausimą, kodėl įmonės renkasi savireguliaciją ir standartų diegimą bei koks yra jų poveikis. Žinios apie veiksnius, skatinančius standartų diegimą, taip pat supratimas apie tai, koks yra sertifikavimo programų poveikis, leidžia geriau suprasti šios savireguliacijos priemonės galimybes ir perspektyvas. Teorinis tyrimo pagrindas remiasi keturiomis organizacinėmis teorijomis ir tyrimui pritaikyta analitine struktūra, leidžiančia tirti sertifikavimo pasirinkimą ir sukeliamą poveikį. Empirinio tyrimo metu buvo atskleista, kad aplinkosauginė savireguliacija per nevyriausybinį sertifikavimą Lietuvoje yra naujas reiškinys. Pagrindiniai veiksniai, skatinantys standartų diegimą ir įmonių sertifikavimą, yra patiriamas spaudimas iš suinteresuotų asmenų arba pačių įmonių noras informuoti apie savo aplinkosauginius įsipareigojimus. Tyrimas taip pat atskleidė, kad sertifikavimas gali turėti ir netiesioginių pasekmių, t. y. ne tik standartus diegiančioms įmonėms. Pastarosios gali būti tiek teigiamos, tiek neigiamos neplanuotos pasekmės. Sertifikavimo veiksmingumas ir nenumatytos jo pasekmės yra svarbios sritys ateities tyrimams, analizuojantiems savireguliaciją ir privatų aplinkosaugos valdymą.