Priverstinio darbo kvalifikavimas kaip prekybos žmonėmis forma

Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-577

Baigiamajame darbe siekiama nustatyti tarptautinius standartus reguliuojančius prekybos žmonėmis priverstiniam darbui kvalifikavimą, taip pat išanalizuoti Lietuvos teisės aktų atitikimą tarptautinėms normoms. Prekybos žmonėmis aukos dažnai yra pažeidžiamos, todėl svarbu išsiaiškinti ar teisės aktai reguliuojantys jų apsaugą, bei atsakomybę už prieš jas padarytus veiksmus yra tinkamai įtvirtinti ir įgyvendinami. Atlikus analizę, nustatyta, kad Lietuvos nacionaliniai teisės aktai iš dalies atitinka tarptautinius standartus. Baudžiamajame kodekse įtvirtinta atsakomybė už prekybą žmonėmis, tačiau egzistuoja nusikaltimo požymių dubliavimasis. Nepripažinus nusikaltimo prekyba žmonėmis, kyla reali grėsmė nukentėjusiems asmenims, nes jie nebus pripažinti aukomis, todėl negalės pasinaudoti jiems priklausančiomis teisėmis. Taip pat, netinkamas nusikaltimo kvalifikavimas gali paskatinti aukas nesikreipti pagalbos, nes joms neužtikrinama apsauga. Dažnais atvejais aukos negali pasinaudoti teise į kompensaciją, taip pat apsisprendimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į statistiką daroma išvada, kad neužtikrinamos migrantų, kaip prekybos žmonėmis aukų teisės, nes lyginant asmenų, kuriems buvo suteikta pagalba skaičius su pradėtų ikiteisminių tyrimų kiekiu, matomas neproporcingas skirtumas.

The main aim of the thesis is to determine international standards governing the qualification of human trafficking for forced labor, as well as to determine the compliance of Lithuanian legal acts with international norms. Victims of this crime are often vulnerable, so it is important to find out whether the legislation governing their protection and liability for the acts committed against them is properly established. After the analysis, it was found that the Lithuanian national legislation partially complies with international standards. The Criminal Code establishes responsibility for trafficking in human beings, but there is duplication of the elements of the crime. Failure to recognize trafficking in human beings poses a real threat to victims, as they will not be recognized as victims and will not be able to use their rights. Also, improper categorization of a crime can discourage victims from seeking help because they are not provided with protection. In many cases, victims are unable to use their right to compensation, including during the period of self-determination. The statistics show that the rights of migrants as victims of trafficking are not guaranteed, as a comparison of the number of people assisted with the number of pre-trial investigations initiated shows a disproportionate difference.