Susirinkimų, pramogų, draugijų, spaudos teisinis reguliavimas Lietuvoje 1918-1940 metais
Vaičiulytė, Eglė |
Šapoka, Gintaras | Recenzentas / Rewiewer |
Gelumbauskienė, Regina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šlapkauskas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Miliauskaitė, Kristina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Firavičiūtė, Roberta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamojo darbo tikslas yra išanalizuoti ir įvertinti susirinkimų, pramogų draugijų, spaudos teisinio reguliavimo teorinius bei praktinius aspektus. Magistro baigiamojo darbo chronologinės ribos – 1918 – 1940 metai – visapusiškai sutampa su nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpiu. Pirmojoje darbo dalyje laiko riba apima parlamentinį laikotarpį, kuomet šalyje buvo kuriamos ir plėtojamos spaudos, draugijų, susirinkimų ir pramogų laisvės, šių teisių reguliavimui buvo kuriama nacionalinė teisinė bazė. Antrojoje darbo dalyje analizuoju autoritarinių nuostatų įsigalėjimą šalies įstatymuose, o vėliau ir Konstitucijoje. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėju nepaprastos padėties poveikį nagrinėjamoms laisvėms viso tarpukario laikotarpio metu. Parlamentinio valdymo laikotarpiu teisės aktuose spaudos, draugijų, susirinkimų ir pramogų konstitucinės laisvės buvo reguliuojamos atitinkamų įstatymų, kurie nustatė spaudai, draugijoms, susirinkimams ir pramogoms pareikštinę tvarką, galimybę piliečiams teisinėmis priemonėmis ginti savo teises ir neperžengiant įstatymo ribų naudotis konstitucijų suteiktomis garantijomis. Šalyje įsigalėjus autoritarinei prezidentinei santvarkai draugijų, spaudos, susirinkimų ir pramogų laisvės buvo reguliuojamos atitinkamų naujų įstatymų, kurie suteikė galimybę piliečiams naudotis konstitucijose numatytomis teisėmis ir laisvėmis tik gavus atitinkamus leidimus iš valdžios atstovų ar pareigūnų. Piliečiai neteko galimybės ginti savo teisių apeliacine tvarka, o konstitucinės garantijos priklausė nuo valdžios vykdomos politikos. Kiekvienoje tarpukario Lietuvos konstitucijoje nepaprastosios padėties įvedimas reiškė piliečių teisių ir laisvių sustabdymą ir atitinkamų nepaprasto meto įstatymų įsigaliojimą. Parlamentinio valdymo laikotarpiu buvo stengiamasi kiek įmanoma sušvelninti spaudos, draugijų, susirinkimų ir pramogų laisvių suvaržymus, o nustatyti apribojimai daugiausia buvo susiję su kariuomenės paslaptimis ir valstybės apsauga. Šalyje įsitvirtinus autoritariniam režimui buvo stiprinamas karinis ir administracinis spaudimas spaudos, draugijų, susirinkimų ir pramogų laisve siekiantiems pasinaudoti šalies piliečiams, o karinė cenzūra, karo komendantų privalomieji įsakymai, draudimai ir kariniai teismai leido tvirtai kontroliuoti gyvenimą šalyje.
The aim of Master's work is to analyze and evaluate the juridical adjustment of the meetings, entertainment, associations and the press by the theoretical and practical aspects. Chronological range - 1918 - 1940 year – is the independent Lithuania state lifetime. The first part of the work includes the parliamentary term, when the country created and developed the human rights, according to the national law. The second part of the work intended to analyze the authoritarian regulations in national law and eventually in the Constitution. In the third part I analyze the impact to the liberties of the state of emergency through all the inter-war period. During the parliamentary period the press, association and entertainment and meetings have been regulated by the relevant laws. Authorities were trying to create a legal means to defend human rights within the limits of the law to granted constitutional guarantees. Although the constitution declared the liberty of the press, meetings, association and entertainment, the legal regulation of these areas were established by law. When the country has entrenched the authoritarian presidential position the press, meetings, association and entertainment has been regulated by the new laws, which allowed the citizens to use their constitutional rights and freedoms only with appropriate permits from the government representatives or officials. Were denied the opportunity to defend citizen’s rights and the constitutional guarantees dependent on government policies. Each Constitution of Lithuania indicated the state of emergency. It meant the introduction and the suspension of the citizens' rights and freedoms. Some efforts were made to minimize the control of the press, associations, meetings and entertainment liberties. When the country has entrenched the authoritarian presidential position determinate the strength of the military and administrative pressure to the press, association, meetings and entertainments.