Sveikatos draudimas ir jo prieinamumas
Šapranauskienė, Daiva |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1851.
Magistriniame darbe „Sveikatos draudimas ir jo prieinamumas“ atlikta Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo analizė bei lyginamoji Lietuvos ir Švedijos sveikatos draudimo sistemų analizė, remiantis kokybiniu tyrimu – interviu su sveikatos priežiūros specialistais ir ekspertais. Kokybinio tyrimo tikslas – atskleisti, kaip skirtingi sveikatos draudimo modeliai veikia praktikoje, kokią įtaką daro paslaugų prieinamumui, kokybei, finansavimo efektyvumui, bei kaip šias sistemas vertina sveikatos priežiūros specialistai. Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą, numatyti tyrimo uždaviniai: interviu metodo būdu išsiaiškinti, kaip sveikatos priežiūros specialistai vertina privalomojo sveikatos draudimo prieinamumą Lietuvoje ir privataus sveikatos draudimo įtaką; nustatyti pagrindinius sveikatos sistemos veikimo efektyvumą lemiančius veiksnius; išanalizuoti paslaugų kokybės vertinimą, remiantis gydytojų patirtimi apie darbo krūvį, priežiūros tęstinumą, prevencijos įgyvendinimą ir pacientų pasitenkinimą; nustatyti sistemų stiprybes ir trūkumus, atsiskleidusias empirinio tyrimo metu, bei įvardinti potencialias Švedijos sveikatos sistemos praktikas, kurias galima pritaikyti Lietuvos kontekste. Tikslui ir uždaviniams įgyvendinti naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu metodas su sveikatos priežiūros specialistais, ekspertais. Šio darbo pirmoje dalyje analizuoti sveikatos draudimo teoriniai pagrindai, sveikatos draudimo samprata, sveikatos draudimo modeliai. Lietuvoje įgyvendinamas Bismarko modelis, veikiantis visuotinumo, solidarumo, teisingumo principais, finansuojamas įmokomis, o Švedijoje veikia Beveridžo modelis, finansuojamas iš valstybės biudžeto. Antrojoje dalyje atlikta Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo analizė. Trečiojoje dalyje pateikta Lietuvos ir Švedijos sveikatos draudimo sistemų lyginamoji analizė. Privalomojo sveikatos draudimo sistema Lietuvoje užtikrina bazinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems apdraustiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų pajamų ar socialinio statuso. Privalomasis sveikatos draudimas sudaro prielaidas ilgalaikiam sistemos stabilumui, leidžia išlaikyti solidarumo principą ir užtikrinti paslaugų prieinamumą net ir socialiai pažeidžiamoms grupėms bei regionų gyventojams. Palyginimui, Švedijoje sveikatos sistema pasižymi aukštu paslaugų organizavimo lygiu ir išplėtota infrastruktūra, tačiau ir ten susiduriama su regioniniais sveikatos priežiūros prieinamumo skirtumais ir augančia administracine našta medicinos personalui. Tai rodo, kad nepriklausomai nuo pasirinkto modelio, sveikatos sistemos efektyvumas priklauso nuo gebėjimo subalansuoti finansinius išteklius, darbo organizavimą ir pacientų poreikius. Ketvirtojoje dalyje pateikta empirinio tyrimo analizė. Interviu duomenų analizė parodė, kad privalomojo sveikatos draudimo sistema Lietuvoje užtikrina gyventojų galimybę gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau susiduria su problemomis, tokiomis, kaip ribotas finansavimas, netolygus išteklių paskirstymas, žmogiškųjų išteklių trūkumas, perteklinė administracinė našta bei žemas prevencinių programų efektyvumas. Tobulinimo sprendimai turėtų apimti didesnį ir tikslingesnį finansavimą, administracinių procesų supaprastinimą, regioninės nelygybės mažinimą bei gyventojų švietimą ir aktyvesnį įtraukimą į sveikatos stiprinimo veiklas. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, keturios dalys, išvados, rekomendacijos, santrauka, naudota literatūra ir priedai. Darbe pateikiama 19 paveikslų, 21 lentelė.
In the master's thesis "Health Insurance and Its Accessibility," an analysis of Lithuania's compulsory health insurance and a comparative analysis of the health insurance systems of Lithuania and Sweden were conducted, based on a qualitative study – interviews with healthcare professionals and experts. The aim of the qualitative study was to reveal how different health insurance models function in practice, how they impact service accessibility, quality, and financing efficiency, and how these systems are perceived by healthcare professionals. To achieve this aim, the following research objectives were set: to identify how healthcare professionals evaluate the accessibility of compulsory health insurance in Lithuania and the impact of private health insurance through interviews; to determine the main factors influencing the efficiency of the healthcare system; to analyze the evaluation of service quality based on physicians experiences regarding workload, continuity of care, implementation of prevention programs, and patient satisfaction; to identify the strengths and weaknesses of the systems revealed during the empirical research, and to highlight potential practices from the Swedish healthcare system that could be applied in the Lithuanian context. To fulfill the aim and objectives, the research methods used were: analysis of scientific literature and semistructured interviews with healthcare professionals and experts. The first part of the thesis analyzes the theoretical foundations of health insurance, its concept, and health insurance models. Lithuania implements the Bismarck model, which operates on the principles of universality, solidarity, and equity and is funded by contributions. In contrast, Sweden uses the Beveridge model, which is financed from the state budget. The second part presents an analysis of Lithuania’s compulsory health insurance. The third part provides a comparative analysis of the Lithuanian and Swedish health insurance systems. The Lithuanian system ensures access to basic healthcare services for all insured residents, regardless of income or social status. It creates a basis for long-term system stability, maintains the principle of solidarity, and ensures access to care for socially vulnerable groups and residents in rural regions. In comparison, Sweden’s healthcare system is characterized by a high level of service organization and well-developed infrastructure; however, it also faces challenges such as regional disparities in access and growing administrative burdens on medical staff. This suggests that regardless of the model used, the efficiency of a healthcare system depends on the ability to balance financial resources, work organization, and patient needs. The fourth part presents the empirical study analysis. The interview data showed that while Lithuania’s compulsory health insurance system ensures access to essential healthcare services, it faces challenges such as limited funding, uneven resource distribution, human resource shortages, excessive administrative burden, and low effectiveness of preventive programs. Improvement measures should include increased and more targeted funding, simplification of administrative processes, reduction of regional inequality, and greater public education and engagement in health promotion activities. Structure of the thesis. The thesis consists of an introduction, four parts, conclusions, recommendations, a summary, references, and appendices. The thesis includes 19 figures and 21 tables.